Liepos mėnesį TAPA gavo 1 077 pranešimus apie nusikaltimus tiekimo grandinėse. Birželį tokių incidentų buvo 2 181, tad per mėnesį jų skaičius sumažėjo 1 104, arba apie 50,6 proc.
Vis dėlto mažesnis registruotų nusikaltimų skaičius nereiškė mažesnės finansinės žalos. Priešingai – tais atvejais, kai nuostolių vertė buvo žinoma, ji beveik padvigubėjo.
Nuostoliai perkopė 22,4 mln. eurų
TAPA duomenimis, liepą prarasto turto vertė buvo nurodyta 238 incidentuose, arba maždaug 22 proc. visų užregistruotų atvejų. Bendra dokumentuota žala siekė 22 mln. 488 tūkst. 904 eurus.
Birželį nuostoliai buvo įvertinti 189 incidentuose, o jų bendra suma sudarė 11 mln. 453 tūkst. 803 eurus. Taigi įvertintų incidentų skaičius per mėnesį padidėjo 25,9 proc., o dokumentuotų nuostolių vertė – 11 mln. 35 tūkst. 101 euru, arba apie 96,3 proc.
Keitėsi ir incidentų, kurių finansinė žala buvo žinoma, dalis. Birželį tokie atvejai sudarė apie 8,6 proc. visų pranešimų, liepą – jau maždaug 22 proc. Vidutiniškai vienai liepos dienai teko apie 725,4 tūkst. eurų dokumentuotų nuostolių. Birželį šis rodiklis siekė apie 381,8 tūkst. eurų.
Tačiau šiuos skaičius reikėtų vertinti atsargiai. Finansiniai duomenys apima tik tuos atvejus, kai TAPA gavo informaciją apie prarasto turto vertę, todėl 22,4 mln. eurų suma neatspindi visos žalos, patirtos per visus 1 077 liepos incidentus.
Daugėjo brangiausių vagysčių
Ryškus pokytis matomas vertinant didelės vertės nusikaltimus. Liepą užregistruota 40 vagysčių, kurių nuostoliai siekė ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų. Vidutinė vieno tokio incidento žala sudarė apie 492,4 tūkst. eurų. Birželį šiai kategorijai buvo priskirta 30 atvejų, o vidutiniai vieno incidento nuostoliai siekė apie 318,7 tūkst. eurų.
Vadinasi, nors bendras incidentų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus, bent 100 tūkst. eurų vertės žalą sukėlusių nusikaltimų padaugėjo trečdaliu.
Dar 17 liepos incidentų nuostoliai siekė nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Bendra jų vertė sudarė 1 mln. 209 tūkst. 397 eurus. Birželį tokių atvejų buvo 13, o jų nuostoliai siekė 912 tūkst. 623 eurus.
Didžiausia vieno incidento žala – 3 mln. eurų
Didžiausia liepą užfiksuota žala siekė 3 mln. eurų. Incidentas liepos 22 d. įvyko Bekeš Čaboje, Vengrijoje. TAPA šį atvejį priskyrė įvairių prekių vagystei iš objekto. Asociacijos duomenimis, su incidentu galėjo būti susijęs organizacijos viduje veikęs asmuo.
Šios vagystės nuostoliai gerokai viršijo didžiausią birželio incidentą. Tuomet Hamburge, apgaule perėmus volframo karbido krovinį, žala siekė 1 mln. 179 tūkst. eurų.
Vokietija išliko pirmoje vietoje
Pagal registruotų incidentų skaičių EMEA regione ir toliau pirmavo Vokietija. Liepą šalyje pranešta apie 200 nusikaltimų tiekimo grandinėse. Tiesa, palyginti su birželiu, kai Vokietijoje užregistruota 440 incidentų, jų skaičius sumažėjo 240, arba apie 54,5 proc.
Antroje vietoje liepą buvo Italija su 159 incidentais. Birželį jų buvo 320, tad per mėnesį rodiklis sumažėjo apie 50,3 proc.
Ispanijoje užregistruoti 106 atvejai, palyginti su 280 birželį. Kritimas siekė apie 62,1 proc. Prancūzijoje incidentų skaičius sumažėjo nuo 262 iki 81, arba daugiau kaip 69 proc. Jungtinėje Karalystėje, kuri birželį su 224 atvejais buvo penkta pagal incidentų skaičių, liepą užregistruoti 48 nusikaltimai.
Iš viso TAPA liepos mėnesį gavo pranešimų iš 53 EMEA regiono valstybių.
Ispanijos rodiklių pokytis ypač išsiskiria platesniame kontekste. Gegužę ir birželį ši šalis tarp penkių daugiausia incidentų registruojančių valstybių išsiskyrė sparčiausiu augimu – jis viršijo 152 proc. Tačiau liepą tendencija staigiai apsivertė.
Dažniausiai taikytasi į objektus
Pasikeitė ir nusikaltimų struktūra. Birželį dažniausia kategorija buvo vagystės iš transporto priemonių – užregistruoti 708 tokie atvejai. Vagysčių iš objektų buvo 476. Liepą šios kategorijos apsikeitė vietomis. Vagystės iš objektų tapo dažniausiu nusikaltimu – užregistruoti 487 atvejai, sudarę apie 45,2 proc. visų pranešimų.
Vagysčių iš transporto priemonių skaičius sumažėjo iki 272. Tai vienas ryškiausių mėnesio pokyčių, nes birželį tokių incidentų buvo daugiau kaip du su puse karto daugiau.
Be to, liepą užregistruoti 79 plėšimai, 54 transporto priemonių vagystės, 44 su klastotėmis susiję nusikaltimai ir 40 krovinių ar transporto priemonių užgrobimų. Dar fiksuoti 28 bendro pobūdžio vagysčių, 23 sunkvežimių vagysčių, 14 priekabų vagysčių ir 13 sukčiavimo atvejų.
Smurtinių incidentų dalis beveik patrigubėjo
Dažniausias nusikaltėlių veikimo būdas liepą išliko įsibrovimas arba įsilaužimas. Tokia taktika nustatyta 705 incidentuose, arba apie 65,5 proc. visų registruotų atvejų. 158 incidentuose nusikaltimo būdas liko nenustatytas.
Tačiau vienas svarbiausių liepos pokyčių – smarkiai išaugęs incidentų, per kuriuos naudotas smurtas arba juo grasinta, skaičius. TAPA užregistravo 127 tokius atvejus, sudariusius apie 11,8 proc. visų mėnesio pranešimų.
Birželį smurtinių ar grasinimais pasižymėjusių incidentų buvo 91, o jų dalis sudarė tik 4,17 proc.
Taigi absoliutus tokių atvejų skaičius per mėnesį padidėjo beveik 40 proc., nors bendras visų registruotų nusikaltimų skaičius tuo pačiu metu sumažėjo daugiau nei perpus.
Liepą taip pat užfiksuoti 59 kitokio pobūdžio sukčiavimo atvejai ir 24 incidentai, kuriuose galėjo dalyvauti organizacijos viduje veikiantys asmenys. Be to, registruoti trys apgaulingo krovinio atsiėmimo atvejai ir viena vagystė iš važiuojančios transporto priemonės.
Mažiau incidentų nebūtinai reiškia mažesnę riziką
Liepos TAPA statistika rodo, kad vien incidentų skaičius ne visada leidžia įvertinti realią riziką tiekimo grandinėms. Nors registruotų nusikaltimų skaičius, palyginti su birželiu, sumažėjo daugiau nei 50 proc., žinomų nuostolių vertė beveik padvigubėjo.
Kartu padaugėjo mažiausiai 100 tūkst. eurų nuostolių sukeliančių vagysčių, o smurto ar grasinimų dalis bendroje incidentų struktūroje išaugo nuo 4,17 iki 11,8 proc.
Tai reiškia, kad liepos mėnesį nusikaltimų tiekimo grandinėse buvo mažiau, tačiau dalis jų buvo finansiškai gerokai skaudesni ir potencialiai pavojingesni darbuotojams bei vežėjams.
