Transportas, o tiksliau vidaus degimo varikliai, varantys transporto priemones, atsako už maždaug ketvirtadalį viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Tiek pat išmetamų teršalų susidaro energetikoje ir pramonėje. Tačiau transportas tebėra didžiausias iššūkis kovojant su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Anglies dvideginio emisija transporto srityje yra glaudžiai susijusi su negrįžtamais demografiniais procesais (iki 2050 metų pasaulio gyventojų skaičius padidės 2 mlrd. žmonių) ir ekonomikos augimo tempu. Taip yra dėl to, kad pasaulis negali vystytis be transporto. Tai lemia didėjantis visuomenės mobilumas ir ekonomikų priklausomybė nuo krovinių vežimo. Didėjanti gerovė ir gilėjanti ekonomikos globalizacija dar labiau padidina šią priklausomybę.
Štai kodėl daugiausia dėmesio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo programose skiriama transportui. Ypač daug dėmesio skiriama transporto priemonių energijos šaltinių keitimui (elektrinė pavara arba bent jau hibridinė vietoj vidaus degimo) ir tradicinių variklių energinio efektyvumo didinimui.
Transportas dėmesio centre
Tai atneša rezultatus. Mažiausiomis anglies dvideginio emisijomis transporto srityje, palyginti su BVP, gali pasigirti šalys, kurios jau seniai siekia sumažinti neigiamą žmogaus ekonominės veiklos poveikį aplinkai – t. y. Šveicarija, Norvegija, Švedija ir Airija.
OECD duomenys rodo, kad transportas Šveicarijoje išleidžia (duomenys už 2018 m.) tik 22,4 tonas anglies dvideginio, gaminant 1 milijono dolerių vertės vidaus produktą. Norvegijoje tuo pačiu metu išmetama 28,9 tonos, Švedijoje – 29,7 tonos, Airijoje – 31,0 tonos. Per ilgą laiko tarpą, tarp 2000 ir 2018 m., Šveicarijoje jis sumažėjo 63,1 proc., o Norvegijoje – 59,0 proc.
Kitame ašigalyje atsidūrė šalys, kurios praeityje buvo TSRS dalis. Gruzijoje užfiksuotas rekordiškai didelis anglies dvideginio išmetimas, palyginti su BVP (2018 m. – 213,6 tonos – 1 milijonui JAV dolerių BVP). Šiek tiek geresnius rezultatus turi Baltarusija (197,5 tonos anglies dvideginio išmetimo kiekvienam milijonui JAV dolerių BVP) ir Ukraina (192,6 tonos išmetamų teršalų). Objektyviai reikia pažymėti, kad šiose šalyse anglies dvideginio emisija, palyginti su BVP, per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai sumažėjo, daugiau nei 70 proc. (Rusijoje dar greičiau), tačiau iki Vakarų Europos šalyse užfiksuoto lygio dar toli.
Šalutinis pandemijos poveikis
Prasidėjus koronaviruso pandemijai ir įvedus drastiškus prekių gabenimo apribojimus, visame pasaulyje sumažėjo anglies dvideginio išmetimo lygis. Tarptautinis transporto forumas (ITF) 2021 m. gegužės viduryje paskelbtoje transporto prognozėje vertina, kad dėl COVID-19 anglies dvideginio emisija transporto srityje praėjusiais metais sumažėjo net 15 proc.
Tačiau ši išskirtinė situacija nesitęs amžinai – baigiasi trečioji koronaviruso plitimo banga, pamažu panaikinami judėjimo ir transporto apribojimai, o turistai jau ruošiasi išvažiuoti atostogų. Ar tai reiškia, kad išmetamų teršalų kiekis vėl augs?
Praeityje gyventojų skaičiaus augimas ir ekonomikos augimas visada skatino spartesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo padidėjimą. Per pastaruosius du dešimtmečius anglies dvideginio emisija pasaulio transporte siekė 1,9 proc. per metus. Tik 2019 metais, dėl išmetamų teršalų mažinimo programų, šis rodiklis sumažėjo iki 0,5 proc. Tačiau to vis dar nepakanka, kad būtų pasiektas ambicingas 2015 metų Paryžiaus susitarimo tikslas – išlaikyti visuotinio atšilimo kontrolę 1,5 laipsnio Celsijaus lygyje, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Reikalinga plėtra be išmetamųjų teršalų
ITF ekspertai prognozuoja tris galimus demografijos, ekonomikos augimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tarpusavio santykių scenarijus. Jų prognozės horizontas – 2050 metai, tai reiškia, kad atsižvelgiama į ateinančius 30 metų.
Pagrindinis, nors ir laikomas nepakankamu, scenarijus yra pasaulio ekonomikos atsigavimas (Recovery) ir grįžimas prie prieškrizinio ekonomikos lygio. Scenarijuje daroma prielaida, kad po krizės prioritetas bus ekonomikos augimas, o ne aplinkos kokybė. Bus laikomasi visų esamų tarptautinių susitarimų ir įsipareigojimų. Tačiau iš dalies regresuos teigiamos komunikacijos ir transporto tendencijos, kurios, pavyzdžiui, apima greitesnį viešojo nei privataus transporto plėtrą.
Kiti du ITF scenarijai (Reshape bei Reshape+) yra ambicingesni, nes jie daro prielaidą, kad bus įmanoma kokybiškai pakeisti transportą pasauliniu mastu. Pirmasis iš jų („Reshape“) prognozuoja, kad po pandemijos vyriausybės imsis sąmoningo transporto dekarbonizavimo politikos ir padidins išlaidas infrastruktūros pokyčiams, kurie leis nutolti nuo labiausiai išmetančių variklių degalų. Reshape+ daro prielaidą, kad taip pat pasikeis socialiniai elgesio modeliai, susiję su transporto naudojimu.
