TransInfo

Port of Hamburg nuotr.

Ekonomikos sulėtėjimas vis dar daro poveikį Europos uostams

Didžiausi Europos uostai nuolat jaučia ekonominių problemų padarinius, o jų valdytojai nesitiki, kad artimiausiu metu situacija pasikeis. Sulėtėjimas pastebimas visose kategorijose.

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

2023 m. sausio-rugsėjo mėnesių laikotarpyje Hamburgo uoste perkrauta 5,84 mln. TEU (20 pėdų ekvivalentinis vienetas), t. y. 7,4 proc. mažiau lyginant su ankstesniais metais.

Pagrindinė sumažėjimo priežastis buvo mažesnės apimtys maršrutuose iš Tolimųjų Rytų, ypač iš Kinijos. Silpnesnė prekyba su Azija geriausiai iliustruoja vartojimo sulėtėjimą Europoje.

Kita vertus, išaugo prekių iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Amerikos tiekimas, tačiau vis dar to nepakanka, kad būtų kompensuotas sumažėjimas iš Azijos. Hamburgo prieplaukos operatorius HHLA taip pat pabrėžia, jog sumažėjo krovinių iš Rusijos, Švedijos ir Lenkijos kiekis.

Teigiamas signalas?

Teigiama žinia yra tai, jog vien trečiąjį ketvirtį šiek tiek atsigavo konteinerių perkrovimas. Liepos-rugsėjo mėnesių laikotarpiu per vokiečių uostą buvo pergabenta 2,01 mln. TEU konteinerių – 2,4 proc. daugiau lyginant su ankstesniais metais. Prekybos su Azija apimtys trečiajame ketvirtyje išaugo 7,8 proc., o su Kinija – 8,8 proc.

Tai suteikia šiek tiek vilčių ateičiai. Juolab, kad rekordinis ketvirtis buvo taip pat užfiksuotas prekyboje su Jungtinėmis Valstijomis – aptarnauta 170 tūkst. TEU sudarė 13 proc. augimą lyginant su ankstesniais metais.  Tačiau valdininkai šį entuziazmą slopina.

„Kiek tai turės teigiamos įtakos metiniam rezultatui – kol kas prognozuoti negalima, kadangi besitęsianti įtempta geopolitinė padėtis ir dar viena sumažėjusio šių metų Vokietijos ekonomikos augimo prognozė komplikuoja konkrečias deklaracijas“, – sakė Hamburgo uosto CEO rinkodaros departamento generalinis direktorius, Alexas Matternas.

Tačiau Hamburgo uosto vadovybė dėl krovinių perkrovimo turi mažiau priežasčių džiaugtis. Bendrai Labos upės prieplaukoje aptarnauta 86,6 mln. tonų krovinių – 5,6 proc. mažiau lyginant su ankstesniais metais. Iš jų, smulkūs kroviniai sudarė 59,2 mln. tonų, t. y. 7,8 proc. mažiau nei pernai. Kalbant apie fasuotus krovinius, skysti kroviniai buvo tvarkomi gerai. Jų apimtys siekė 7,8 mln. tonų ir lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 6,7 proc. Fasuoti žemės ūkio kroviniai buvo labai populiarūs – lyginant su ankstesniais metais, jie išaugo virš 10 proc. Tačiau lyginant su praėjusiais metais, birių fasuotų krovinių pervežimo apimtys sumažėjo daugiau kaip 6 proc. – 14,6 mln. tonų.

Per pirmuosius šių metų devynerius mėnesius Hamburgo uostas užfiksavo pajamas, kurios siekė 1,09 mlrd. eurų – 7,1 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Veiklos pelnas EBIT sumažėjo 57,4 proc. iki 61,8 mln. eurų. Uosto operatorius HHLA uždirbo 11,9 mln. eurų grynojo pelno – beveik šešis kartus mažiau nei prieš metus (69,8 mln. eurų).

zurnalas

Panašiai Roterdame

Hamburgo uosto patirtis yra gan panaši į tai, ką šiemet patiria didžiausi Europos Beniliukso uostai. Europos lyderė – Roterdamo prieplauka, per pirmuosius tris 2023 m. ketvirčius užfiksavo 6 proc. perkrovimų sumažėjimą (iki 329,9 mln. tonų).

Fasuotų birių krovinių atveju per pirmuosius 9 mėnesius užfiksuotas 11,9 proc. sumažėjimas (iki 52,7 mln. tonų). Tai, visų pirma sudaro: sumažėjęs anglies krovinių kiekis (16,8 proc.), tuo pačiu metu 6,8 proc. padidėjo geležies rūdos ir laužo bei žemės ūkio krovinių kiekis (40,7 proc.). Taip pat žymiai sumažėjo kitų fasuotų birių krovinių – visų pirma statybinių medžiagų ir pusgaminių pramonei, kiekiai.

Neigiami rezultatai užfiksuota taip pat fasuotų skystųjų krovinių atveju – tačiau čia sumažėjimas nebuvo žymus, nes tik 2,4 proc. Kartu buvo jų perkrauta 154,2 mln. tonų. Minimalus SGD importo padidėjimas 0,4 proc. nekompensavo 1,9 proc. sumažėjusio naftos perkrovimo. Tam įtakos turėjo ir techninė priežiūra bei remontas atliktas keliose svarbiausiose naftos perdirbimo įmonėse, dėl ko sumažėjo žaliavos paklausa.

Kalbant apie smulkius krovinius – Roterdamo uostas aptarnavo 24,9 mln. tonų tokių prekių, virš 6 proc. mažiau lyginant su ankstesniais metais.

Per pirmuosius devynerius metų mėnesius taip pat sumažėjo konteinerių perkrovimų. Jų sumažėjimas buvo panašus užfiksuotiems Hamburge ir lyginant su ankstesniais metais siekė 7,2 proc. Roterdamo uostas aptarnavo 10,2 mln. TEU krovinių, o prieš metus jų buvo 11 mln. TEU.

Belgijoje – be lūkesčių

Pagrindinis Roterdamo uosto varžovas – susijungę Antverpeno ir Brugės uostai – trečiajame ketvirtyje užfiksavo beveik tokį patį, kaip ir olandai, perkrovimų sumažėjimą. Belgijos prieplaukos aptarnavo 204,4 mln. tonų – 6 proc. mažiau lyginant su ankstesniais metais.

Konteinerių perkrovimas sumažėjo 6,8 proc. TEU – iki 9,5 mln. Skaičiuojant tonomis, buvo aptarnauta daugiau kaip 101 mln. tonų konteinerių krovinių.

Smulkių krovinių sumažėjo net 18,6 proc., iki 7,6 mln. tonų. Sumažėjimą šioje kategorijoje lėmė daugiau kaip 17 proc. mažesni plieno perkrovimai. Tai yra Europos ekonomikos sulėtėjimo pasekmė – mažesnės investicijos, mažesnė gamyba ir mažesnis statybos sektoriaus aktyvumas.

Fasuotų birių krovinių kategorijos apimtys sumažėjo 14,6 proc. iki 11,2 mln. tonų. Žymiai sumažėjo trąšų perkrovimai (24 proc.), anglies (net 36 proc.), smėlio ir žvyro (7,4 proc.), o taip pat geležies rūdos ir laužo (sumažėjo atitinkamai 70 proc. ir 5 proc.).

Skystųjų krovinių buvo aptarnauta 66,2 mln. tonų, o jų sumažėjimas siekė vos 2,9 proc. Skystojo kuro perkrovimas išaugo (8,7 proc.) dėl net 42 proc. išaugusios dyzelino kategorijos (embargo įtaka naftos produktams iš Rusijos). Šios teigiamos tendencijos nepakeitė net sumažėjęs SDG perkrovimas (6,7 proc.). Tačiau savo ruožtu gili Europos cheminių medžiagų sektoriaus krizė lėmė, jog chemijos produktų apimtys sumažėjo 11,5 proc.

Praktiškai nepakitusiame lygyje išliko „ro-ro“ kategorija – jos rezultatas 16 mln. tonų (0,9 mažiau lyginant su ankstesniais metais). Šioje kategorijoje automobilių sektoriui, kurio aptarnavimo srityje specializuojasi Belgijos uostai, sekasi gerai. Naujų automobilių perkrovimas išaugo 12,6 proc. iki 2,67 mln. vienetų ir tai yra teigiamas ženklas lėtai atsigaunančiam Europos vartojimui.

Tačiau Belgijos uosto vadovas neturi lūkesčių dėl 2023 metų pabaigos.

Europos pramonės konkurencingumas patiria didelį spaudimą dėl aukštų energijos, žaliavų ir darbo sąnaudų kainų bei mažos pasaulinės paklausos. Artimiausiu metu rodikliai dar nerodo pagerėjimo, o konteinerių srautą ketvirtąjį ketvirtį ir toliau paveiks atšaukti reisai iš Tolimųjų Rytų“, – pasakė Jacquesas Vandermeirenas.

Paantraštės