“Didžiausias neapibrėžtumas ir viena pagrindinių rizikų Lietuvos ekonomikai artimiausiais metais susijusi su 2022 metais įsigaliosiančiu ES Mobilumo paketu ir dėl jo kilsiančiais iššūkiais transporto verslui”, – sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomisto nuomone, tarp visų Europos Sąjungos valstybių yra nedaug tokių, kuriose transporto ir sandėliavimo sektorius sudaro tokią didelę ekonomikos dalį.
Ir štai Europos Komisijos Mobilumo paketas sukuria nemažai rizikų, kaip kitais metais atrodys Lietuvos kelių transporto sektorius“, – trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas naujausias ekonomikos prognozes kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak jo, būtent dėl to bankas nuo 4,7 iki 4,2 proc. sumažino 2022 metų BVP augimo prognozes.
„Nacionaliniu mastu tai nebus labai didelis šokas, bet šiuo metu mes tai vertiname kaip vieną iš svarbių neigiamų veiksnių ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko ir kitų metų augimo (BVP – BNS) prognozes šiek tiek sumažinome“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, matyti ir su Baltarusija susijusių rizikų – kaip bus paveiktas tranzitas į Vakarų Europą, kokią tai darys įtaką Lietuvos įmonėms.
Didėjantys eksporto užsakymai
N. Mačiulio teigimu, į eksportą orientuotų Lietuvos įmonių perspektyvos atrodo daug geriau nei paslaugų. Lapkričio mėnesį Lietuvos prekių eksportas be naftos produktų buvo net dešimtadaliu didesnis nei prieš metus, o didėjantys eksporto užsakymai rodo, kad augimas turėtų tęstis ir šiemet.
„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, matėme panašias tendencijas – negalėdami išleisti pinigų keliaudami ar lankydamiesi restoranuose, koncertuose ar kitose paslaugų teikimo vietose, gyventojai daugiau išlaidavo pirkdami daiktus ir gerindami savo buitį. Dėl to tiek vidaus rinkai, tiek eksportui gaminanti pramonė atsigavo itin sparčiai“, − sakė N. Mačiulis.
„Swedbank“ atkreipia dėmesį, kad pernai įmonių indėliai išaugo net 37 proc., o tai daugiausia lėmė valstybės parama – mokesčių mokėjimo atostogos, kurioms pasibaigus perteklinis likvidumas išnyks.
Vis dėlto, ekonomisto vertinimu, indėlių šuolis rodo sukauptą rezervą, kuris atsitraukiant virusui ir gerėjant lūkesčiams turėtų pavirsti į spartesnį vartojimo ir investicijų augimą.
„2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų – įmonių ir gyventojų indėliai augo rekordiniais tempais, beveik dešimtadaliu padidėjo butų kainos ir atlyginimai, naujus rekordus mušė ir mažmeninė prekyba, ir eksportas. Tačiau tuo pat metu buvo nemažas nedarbo lygio šuolis, nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti veiklą“, − sakė N. Mačiulis.
Trans.INFO nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.