Kaip visuomet, kalendoriniams metams prasidėjus ekspeditoriai draudžia savo civilinę atsakomybę. Pavyzdžiui asociacijos LINEKA nariams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Tokiu būdu asociacijos nariai siekia maksimaliai saugaus verslo. Pasidomėjus siūlomais lietuviškais ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo „produktais“ pasirodė, kad jų nėra tiek daug. Viešai skelbiamos gal tik trys draudimo rūšies taisyklės.
Palyginus, transporto (vežėjų) veiklos arba krovinių (turto) draudikų yra keliskart daugiau. Teko skambinti ir kalbėtis su stambiaisiais draudimo brokeriais. Tačiau šie konkrečių pasiūlymų, aiškių draudimo rūšies taisyklių nepateikė, siūlydami sąlygas aptarti susitikimo metu. Pradžioje man tai pasirodė tarsi pardavimų triukas, bet vėliau pagalvojau – o juk teisingai. Kaip gali drausti ekspeditoriaus civilinę atsakomybę, jeigu nežinai, už ką ekspeditorius prisiima atsakomybę!
Antai, pagal Civilinį kodeksą krovinių ekspedijavimas apibūdinamas kaip krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veikslai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje. Labai lakoniška, į sutartį orientuota formuluotė.
Ekspedicinės veiklos sutarties sąlygos
Sutartis ekspedicinės veiklos reglamentavime atlieka itin svarbų vaidmenį – sutarties sąlygos lemia, ar ekspeditorius teikia ekspedicines paslaugas ar tik jas organizuoja, kas parenka maršrutą ir transportą – ekspeditorius ar klientas; ar klientas vežimo sutartį su vežėju ir kitais kontrahentais sudaro pats, ar kliento pavedimu ir jo vardu tas sutartis pasirašo ekspeditorius, ar ekspeditorius teikia kitas pareigas – gauti importui/eksportui reikalingus dokumentus, atlikti muitinės ar kitus formalumus, tikrinti krovinio kiekį ir būklę, iškrauti/pakrauti, saugoti, sandėliuoti, supakuoti, sukomplektuoti krovinius.
Visa tai apsprendžia ekspedijavimo sutartis. Atitinkamai, nuo to, koks yra ekspeditoriaus statusas, kokia yra jo pareigų apimtis, priklauso ir ekspeditoriaus atsakomybė.
Ekspeditorius kaip tarpininkas, agentas gali ir neprisiimti atsakomybės už vežėjo veiksmus, už netinkamą vežimo sutarties įvykdymą. Tuomet ekspeditorius atsakytų tik už netinkamą, nerūpestingą vežėjo parinkimą, savo klaidas duodant vežėjui nurodymus. Taigi, esant siauresniam ekspeditoriaus statusui, mažiau draudimo rizikų, mažiau neigiamų padarinių, atitinkamai ir draudimo įmokos mažesnės.
Tačiau tokia ekspeditoriaus veiklos forma (tarpininkavimas) ir tokia jo pareigų apimtis yra itin reti Lietuvoje. Beveik visi ekspeditoriai, su retomis išimtimis, sudaro vežimo sutartis savo vardu, netampa agentais ar tarpininkais savo užsakovams ar klientams, užmokestį už paslaugas ima pilnai ir iš savo uždarbio atsiskaito su vežėjais, atitinkamai krovinių transportavimo grandinėje veikia kaip vežėjas. Vadinasi ir atsako kaip vežėjas.
Ekspeditoriaus veiklos civilinės atsakomybės draudimo taisyklės
O kokios gi yra ekspeditoriaus veiklos civilinės atsakomybės draudimo taisyklės? Ar apdraudžiamos visos rizikos ir visa ekspeditoriaus veikiančio kaip vežėjas, atsakomybė? Sakyčiau – priešingai.
Vienose taisyklėse aiškiai rašoma, kad draudimo objektu nėra ekspeditoriaus atsakomybė už krovinio vežėjo kelių transportu padarytą žalą kroviniui; draudėjo atsakomybė nekyla dėl pagal CMR konvenciją, pagal kitas konvencijas, įstatymus ar tvarkas, reglamentuojančias vežėjų keliais atsakomybę už gabenamą krovinį.
Akivaizdu, kad apsidraudus tokiomis sąlygomis, vežimo sutarties netinkamo vykdymo atveju ekspeditorius lieka be draudiminės apsaugos. Gerai dar, jeigu vežėjas bus apsidraudęs savo atsakomybę tomis sąlygomis ir žala kroviniui bus draudžiamojo įvykio pasekmė – tokiu atveju ekspeditorius turėtų papildomas „garantijas“ regresuodamas ir į vežėjo civilinės atsakomybės draudiką.
Žalos dėl ekspedijavimo sutarties pažeidimo atlyginimas
Kitose draudimo rūšies taisyklėse draudimo objektas – žalos dėl ekspedijavimo sutarties pažeidimo atlyginimas – nėra aiškiai atribojamas nuo atsakomybės už vežimo sutarties pažeidimą. Tačiau yra draudimo variantai – standartinis, kai draudžiama ekspeditoriaus kaip tarpininko atsakomybė (minėta, kad toks ekspeditoriaus veiklos modelis itin retas, todėl iš standartinio draudimo varianto ekspeditorius, iš esmės, neturi jokios naudos), papildomas – įtraukiant ir atsakomybę už ekspedijuojamą krovinį.
Praktikoje tenka susidurti, kad papildomo draudimo įmokoms kartais pataupoma. Taigi ir vėl esminiai turtiniai interesai lieka neapdrausti. Bet net ir apsidraudus papildomu draudimu, tose pačiose draudimo rūšies taisyklėse nedraudžiamuoju įvykiu įvardijamos „pretenzijos, kylančios dėl žalos kroviniui, kuris nebuvo gabenamas“.
Atrodytų, kas čia tokio? Bet juk dažnas ekspeditorius teikia ir sandėliavimo paslaugas. O kadangi sandėlyje krovinys yra sandėliuojamas, bet „ne gabenamas“, už sandėlyje kroviniui padarytą žalą jo (krovinio) savininkui nebus išmokėta draudimo išmoka net ir sumokėjus papildomas draudimo įmokas. Čia jau, matyt, reikia sandėlio veiklos atsakomybės draudimo.
Ribojama draudimo apsauga
Draudimo apsauga gali būti ribojama tam tikra teritorija (tarkime, Rusijos Šiaurės Kaukazo regionas, arba Bosnija ir Hercegovina, Serbijos Kosovo provincija, arba Irako Respublika, Afganistano Respublika ir t.t.) arba tam tikroms prekių grupėms. Visose be iš imties draudimo taisyklėse nedraudžiamos rizikos ekspedijuojant / gabenant apdirbtus ar neapdirbtus tauriuosius metalus, brangakmenius, banknotus, monetas, vertybinius popierius, meno dirbinius. Į tokį sąrašą ne retai įtraukiamos akcizinės prekės – alkoholis, tabakas ir jo gaminiai.
Pasitaiko, kad nedraudžiamu objektu įvardijama ekspeditoriaus atsakomybės už sugadintas ar prarastas gabenamas transporto priemones, greitai gendančius krovinius, pavojingus krovinius, negabaritinius krovinius. Kitąkart draudikai nedraudžia informacijos kaupiklių, kompiuterių kietųjų diskų, atminties kortelių, operatyvinės atminties kaupiklių ir pan., šiaip jau dažnai transportuojamų, rinkoje lengvai realizuojamų, paklausių, neidentifikuojamų prekių praradimo. Prekių grupės, kurioms taikoma draudimo apsauga kartais išvardijamos priede prie draudimo sutarties arba draudikas jas nurodo prašyme sudaryti draudimo sutartį (ofertoje).
Draudimo sutartyje numatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimtos rizikos mastą, draudimo sutarties ribas. Vienose ekspedijavimo civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse kaip draudžiamieji įvykiai nurodoma civilinė atsakomybė, kylanti dėl žalos atliekant krovinio pakavimo, perpakavimo, krovinio kiekio tikrinimo, pakrovimo, iškrovimo, sandėliavimo (bet ir vėlgi – tik sandėliuojant tam tikrą, ribotą dienų skaičių); krovinio nusiuntimo klaidingu adresu; dėl krovinio siuntimo dokumentų neteisingo paruošimo ir pan. Bet, tuo pačiu, nedraudžiamaisiais įvykiais nurodoma – kai civilinė atsakomybė atsiranda dėl subkontraktorių ar agentų veiksmų ar neveikimo (kitaip tariant, dėl vežimo ar panašių „subsutarčių“ pažeidimo).
Krovinių vėlavimo atvejai
Akivaizdu, kad „bazinė“ dalis ekspeditoriaus atsakomybių dėl tokios taisyklių redakcijos ir vėl lieka neapdrausta. Kitose draudimo sąlygose baziniame draudimo variante nedraudžiama ekspeditoriaus atsakomybė už pavėluotą krovinio pristatymą gavėjui. Krovinių vėlavimo pristatyti gavėjui atvejai yra dažni, teisinės pasekmės dėl to kartais būna finansiškai sunkios (nors įprastai tokia atsakomybė ir ribojama užmokesčio už vežimą suma), tačiau ekspeditorius nuo tokių rizikų tampa apsaugotas tik apsidraudęs papildomai, pasirinkęs „draudimas plius“ draudimo variantą, o tai reiškia – sumokėjęs papildomą draudimo įmoką.
Sąlygos, leidžiančiomis draudimo bendrovėms nemokėti draudimo išmokos
Toliau nagrinėjant ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimo taisykles, atkreiptinas dėmesys į sąlygas, leidžiančiomis draudimo bendrovėms nemokėti draudimo išmokos arba ją mažinti.
Tiek esant nedraudžiamajam įvykiui, tiek draudimo išmokos nemokėjimo atveju, rezultatas tas pats – ekspeditorius negauna draudimo išmokos. Skirtumas tas, kad pasinaudoti teise nemokėti draudimo išmokos draudikas gali tik įvykiui esant draudžiamajam. Todėl draudimo kompanija, esant ginčui, turi įrodyti, kad ji teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo draudimo taisyklių galimybėmis nemokėti (mažinti) draudimo išmokos. Gi nedraudžiamojo įvykio atveju, norintis gauti draudimo išmoką ekspeditorius turi pareigą įrodyti, kad įvykis buvo draudžiamasis.
Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą spendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį.
Sąlygos, leidžiančios draudikui mažinti draudimo išmoką arba jos išvis nemokėti, susijusios su ekspeditoriaus draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą, draudimo įmokų sumokėjimas), bet ne su pačiu įvykiu. Čia aktualu beveik viskas – ar ėmėsi ekspeditorius priemonių žalai išvengti ar sumažinti, ar laikėsi draudiko nurodymų, ar teikė išsamius, teisingus faktus apie draudimo įvykį, ar padėjo draudikui aiškinantis įvykio aplinkybes, ar pasirūpino oficialių institucijų (pvz., policijos, muitinės, priešgaisrinės tarnybų) pažymomis apie įvykį ir pan.
Draudimo išmokos nemokėjimo aspektu nepalankiai ekspeditoriui būtų vertinamas bandymas klaidinti draudiką klastojant faktus, atsisakymas savo reikalavimo teisės, arba, priešingai, be suderinimo su draudimo kompanija, sutikimas tenkinti trečiųjų asmenų reikalavimus arba atsakomybės prisiėmimas, nepranešimas draudikui apie įvykį, pagaliau bet kokių kitų draudimo rūšies taisyklių reikalavimų, prievolių, pareigų nevykdymas, papildomų nurodymų nesilaikymas, jei, žinoma, tai turėjo įtakos žalos atsiradimui.
Atkreiptinas dėmesys ir į kitas draudimo rūšies taisyklių sąlygas, kaip antai, kokia tvarka skiriamas ekspeditoriaus interesams atstovausiantis advokatas, įgaliojimų tam tikrais atvejais draudimo bendrovei suteikimas, teisė draudimo kompanijai susipažinti su ekspeditoriaus apskaitos knygomis ir apskaitos dokumentais, ar draudikui pateiktinų draudimo išmokai gauti dokumentų sąrašas yra galutinis, draudiko teisė atidėti draudimo išmokos mokėjimą.
Ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimas nėra „kelias į sėkmę“ savaime. Kaip ir kiekvieną sutartį, ekspeditoriaus civilinės atsakomybės draudimo rūšies taisykles reikia skaityti dar prieš apsidraudžiant. Sąlygas apie draudimo įmokas, besąlygines išskaitas, maksimalias draudimo išmokas reikia „skaičiuoti“, o visas kitas sąlygas – skaityti. Skaitydami ir nagrinėdamiesi turime rasti atsakymą į klausimą, kaip sumokėtus pinigus – nesvarbu, ar tik pagrindinę įmoką, ar ir papildomą įmoką, pasirinkus draudimo apsaugos variantą, „A“, „B“ ar „EXTRA“ – gauti maksimalią, o ne skylėtą savo veiklos draudimo apsaugą.