Prieš karą 90 proc. Ukrainos javų ir aliejinių augalų sėklų eksporto buvo vykdoma per Juodosios jūros uostus, kuriuos šiuo metu blokuoja Rusijos kariniai laivai. Maždaug viena trečioji išvežamų krovinių patenka atitinkamai į Europą, Kiniją ir Afriką. Ši situacija kelia grėsmę viso pasaulio aprūpinimo maistu saugumui ir būtina kuo skubiau nustatyti alternatyvius logistikos maršrutus, naudojant visas transporto rūšis.
Europos Komisijos transporto komisarė Adina Valean pristatė veiksmų planą, kuriame numatytas „solidarumo koridorių“ atidarymas. Tokiu būdu Ukraina galės ne tik eksportuoti javus, bet ir importuoti jai reikiamas prekes, pradedant humanitarine pagalba, baigiant pašarais gyvūnams ir trąšomis.
„Naudojantis ES infrastruktūra, greičiau nei per tris mėnesius iš Ukrainos planuojama išvežti 20 mln. tonų javų. Tai milžiniškas iššūkis, todėl labai svarbu kaip įmanoma geriau koordinuoti ir optimizuoti logistikos grandines, įvesti naujus kelius ir išvengti sumažėjusio pralaidumo vietų, – paaiškino Europos Komisijos transporto komisarė.
Briuselis planuoja ne tik ypatingus sprendimus, bet ir vidutinės trukmės ir ilgalaikius veiksmus, kurių tikslas – geresnis Ukrainos ir ES infrastruktūros sujungimas bei integravimas.
„Tiek vidutinės trukmės, tiek ilgalaikių sprendimų atveju bendradarbiausime ir su Ukrainos valdžia, ir ypač su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, kurios įdėjo daug pastangų, teikdamos pagalbą šios krizės metu,“ – pareiškė Adina Valean.
Pasienyje tenka laukti 30 dienų
Nors Bendrijos valstybės deda visas pastangas, kad palengvintų sienų tarp Ukrainos ir ES valstybių kirtimo procedūras, tai tūkstančiai vagonų ir sunkvežimių Ukrainos pusėje laukia atlikti muitinės procedūras. Briuselio duomenimis, vagonai pasieinyje vidutiniškai laukia 16 dienų, o kai kuriuose punktuose net iki 30 dienų.
Ukrainos silosuose javai paruoši eksportui. Tačiau gana rimta problema tapo skirtingas geležinkelių bėgių plotis. Ukrainos vagonai nesuderinami su daugeliu ES geležinkelių tinklų, todėl daugelį krovinių būtina perkrauti į sunkvežimius ar vagonus, kurie atitinka standartinį ES šalyse esančių bėgių plotį.
„Šis procesas užima daug laiko, be to, pasienyje trūksta perkrovimui pritaikytų objektų”, – aiškina Europos Komisija.
Briuselio siūlomi sprendimai
Siekdama išvengti šių kliūčių ir sukurti „solidarumo koridorius“, Komisija nori padidinti laivų ir sunkvežimių skaičių. Būtent todėl Briuselis kreipėsi į valstybes nares, privačias ir valstybines agentūras, kad šios nedelsdamos pristatytų papildomas transporto priemones ir reikiamą perkrovimo įrangą, kurią galima būtų naudoti Ukrainos pasienyje.
Norėdama suderinti paklausą ir pasiūlą bei užmegzti tam tikrus kontaktus, Komisija sukurs pasiūlymų derinimo logistikos platformą ir kreipsis į valstybes nares, kad jos nurodytų specialius kontaktinius punktus, kuriuose teikiama informacija apie „solidarumo koridorius“ (kompleksiško aptarnavimo punktas)“, – rašoma EK pranešime.
Be to, EK kreipėsi į sienos apsaugos tarnybas su prašymu taikyti kiek įmanoma lankstesnes sąlygas ir užtikrinti atitinkamus darbuotojus, kad procedūros pasienio punktuose vyktų kuo sklandžiau ir greičiau.
Komisarės teigimu, su Ukraina pasirašyta kelių transporto sutartis iš dalies padėtų išvengti sumažėjusio pralaidumo. Balandžio pradžioje EK pasiūlė derybas dėl sutarčių su Ukraina ir Moldova, kurios per tam tikrą laiką leistų šių šalių kelių vežėjams gauti geresnį priėjimą prie ES rinkos. Jose turėtų būti taip pat numatytas vairuotojų pažymėjimų ir kvalifikacijų pripažinimas. Tačiau valstybės narės kol kas dar nesuteikė Komisijai įgaliojimo vesti derybas. Adina Valean pareiškė, jog netrukus tiksi pradėti derybas.
Nauji eksporto keliai
Europos Komisijos teigimu, Ukrainos įmonės iki šiol stengėsi visų pirma rasti naujus eksporto kelius per Rumuniją ir Lenkiją. Tačiau Komisija siūlo ieškoti kitų sprendimų, naudojantis planuojama parengti logistikos platforma, pavyzdžiui per Bulgariją ir Baltijos šalis. Eksportas, vykdomas per jūros uostus, kur kas paprastesnis ir pigesnis, o minėtų šalių uostuose yra geras pralaidumas, – pareiškė komisarė Valean.
„Pagrindinė problema – patekti ten.“
Veiksmų plane numatyta, kad į ES geležinkelių tinklo infrastruktūros operatorius bus kreiptasi dėl laikino patogesnių kelių prieinamumo Ukrainos eksportui į ES uostus.