Pandemija paspartino pirkimus internetu, kurie daugelyje rinkų pasiekė rekordinį lygį, nors jie nesugeba kompensuoti pardavimų mažėjimo mažmeninėje prekyboje. Pernai pasaulinė elektroninė prekyba (e-commerce) sudarė 14,1 proc. mažmeninės prekybos vertės. Šiemet gali viršyti 16 proc.
Tai yra sumažėjusio pasaulinio pardavimo pasekmė, kuri, remiantis Statista duomenimis, 2020 m. turėtų sumažėti 5,7 proc. Didžiausia pasaulinė rinka yra Kinija, kur pardavimų vertė internete 2019 metais siekė beveik 2 bilijonų dolerių, o e-prekyba Azijos ir Ramiojo vandenyno regione buvo pasiekusi virš 20-proc. metinę dinamiką. Tačiau pasaulinė rekordininkė buvo Meksika, pasiekusi augimo dinamiką 35 proc.
Pirmąjį 2020 m. pusmetį mažmeninės skaitmeninės platformos patyrė precedento neturintį klientų augimą. Birželio mėnesį jas aplankė per 22 milijardų klientų, 37 proc. daugiau nei sausį. Amazon pajamos antrą ketvirtį padidėjo 40 proc. per metus, ir pasiekė 89 milijardų dolerių, o pelnas pasiekė 5,2 milijardų dolerių vertę.
Tai daugiausia nulėmė amerikiečių vartotojai, užsisakę prekių, kurių vertė 55,4 milijardai dolerių. Įmonė pasigyrė įdarbinusi papildomus 175 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje. Pasaulinė eBay apyvarta antrąjį ketvirtį padidėjo virš 26 proc., o amerikiečių rinkoje beveik 35 proc. ir tokiu būdu pasiekė rekordinį 15 metų lygį. Vokiečių Zalando, didžiausia drabužių mažmeninės prekybos internetu Europoje įmonė tuo pačiu metu pasiekė 34 proc. pardavimų augimą ir pritraukė 3 milijonų naujų klientų.
Didžiausia rinka – Kinija
Anksčiau paminėti rezultatai tai ne tik globalaus lokdauno ir socialinio atsiribojimo pasekmė, bet ir to, kad vartotojai daugiau laiko skiria naršymui socialiniuose tinkluose – kovo mėnesį tai pripažino 95 proc. interneto vartotojų, kuriuos tyrė GlobalWebIndex. Daugiau nei pusė Z ir Y kartos generacijos atstovų Amerikos Valstijose mano, kad laikas praleistas internete – tai įkvėpimas pirkti, ypač drabužius.
Pirkėjams, pradedantiems pirkti internetu patogus ir saugus sprendimas tapo prekių užsakymas internetu bei jų bekontaktis paėmimas parduotuvėje (vadinamasis BOPIS). Mažmenininkai galėjo įdiegti šį hibridinį pardavimo procesą greičiau ir pigiau. Amerikoje tokio tipo pirkimai padidėjo virš 200 proc. Buitinės elektronikos mažmenininkas – Best Buy’s platforma tokio sprendimo dėka nuo kovo iki birželio mėn. užfiksavo 155 proc. padidėjusį pardavimą.
Vartojimo prekių pardavimas internetu Kinijoje padidėjo 9 proc.
Tačiau daugumoje rinkų bendras mažmeninis pardavimas smarkiai smunka. Nuo sausio iki liepos mėnesio jo vertė Kinijoje sumažėjo beveik 10 proc. lyginant su praėjusiais metais, o vartojimo prekių pardavimas internetu padidėjo 9 proc. ir pasiekė beveik 880 milijardus dolerių. Labiausiai noriai pirktų prekių kategorijos buvo maistas ir būtiniausi kasdienio vartojimo produktai, o drabužių pardavimas sumažėjo 0,9% per metus.
Pardavimų platformos Alibaba, JD.com ir Pinduoduo turi net 83,6 proc. rinkos dalį ir padidino ją daugiau nei 3 procentiniais punktais plataus spektro pasiūlos ir efektyvios logistikos dėka. Tiesa, Alibabos pajamos pirmąjį ketvirtį padidėjo 19 proc. YTD (iki 13,3 milijardų dolerių), bet tai buvo du kartus mažiau nei paskutinį, priešpandeminį ketvirtį 2019 metais.
Elektroninės prekybos (e-commerce) dalis viso Kinijos mažmeninio pardavimo vertėje yra didžiausia pasaulyje ir siekia 25%. Prognozuojama, kad mažmeninė prekyba metus baigs 4 proc. nuosmukiu, kuris būtų pirmas toks istorijoje. Nepaisant to, Kinija išliks didžiausia, mažmeninė pasaulio rinka, nes JAV nuosmukiai bus dar didesni.
Amerikos Valstijose minus 10 proc.
JAV mažmeninės prekybos rinkos vertė yra maždaug 4,8 bilijonų dolerių. Pandemija šiais metais sumažins ją bent 10 proc. Tai atsitiks pirmą kartą po nuosmukio įvykusio prieš 11 metų.
Ypatingai skaudžiai nukentės drabužių, avalynės ir aksesuarų sektorius, kuris gali prarasti net 60 proc. pardavimų vertės lyginant su praėjusiais metais. Prognozės dėl elektroninės prekybos (e-commerce) tendencijų yra gana skirtingos, gegužės mėnesį buvo tikimasi net 18-proc. augimo per metus (eMarketer), rugpjūtį – atsižvelgiant į pandemijos nesilpnėjimą JAV, jos yra pesimistinės ir numato 13 proc. nuosmukį (Mercator).
Pandemijos pradžioje amerikiečių vartotojai internetu pirko būtiniausias kasdienio vartojimo prekes, o daugiausia – pagal DHL duomenis – buvo parduota vienkartinių pirštinių (670 proc.) ir prietaisų skirtų naminei duonai kepti (650 proc.). Gegužės mėnesį populiariausios buvo knygos, skaitmeniniai filmai ir muzika, o taip pat kompiuterinė ir elektroninė įranga (padidėjo virš 50 proc. YTD).
Aiškios atspirties galima tikėtis tik kitais metais, jos mastą daugiausia lems turizmo ir pramogų pramonės pardavimų atsigavimas. Šiuo metu e-commerce pirkiniai sudaro 14,5 proc. amerikiečių mažmeninės prekybos vertės, t.y. virš 700 milijardų dolerių per metus.
Europos Sąjungos augimai
Europos mažmeninė rinka, tame ir internetinė, atrodo šiek tiek geriau. Pernai e-commerce vertė siekė 621 milijardų eurų, o šiemet, atsižvelgiant į pandemijos efektą, gali pasiekti apie 720 milijardus.
Eurostato duomenimis, birželio mėnesį, po trijų nuosmukio mėnesių, mažmeninė prekyba ES sugrįžo į vasario mėnesį pasiektą lygį, tačiau drabužių ir avalynės sektoriuje užfiksuota virš 20 proc. pajamų sumažėjimas. Didžiausią apyvartą internete generuoja Vakarų Europa, kurios įnašas siekia 70 proc. visų Senojo žemyno pajamų, o prieš pandemiją šalys, kuriose vyko daugiausia pirkimų internetu mažmeninėje prekyboje buvo: Didžioji Britanija (17,8 proc.), Vokietija (15,1 proc.) ir Prancūzija (10 proc.).
Skaitmeninių technologijų atžvilgiu labiausiai išsivysčiusi šalis yra Didžioji Britanija, kur net 94 proc. visuomenės bent kelis kartus per mėnesį perka internetu.
Centrinė Europa, pagal RetailX ataskaitą, turi vos 6 proc. viso internetinio pardavimo žemyne įnašą. Žemiausią aktyviai perkančių internetu rodiklį turi Pietų Europa – tik 55 proc., Vakarų – 83 proc., Šiaurės – 79 proc., o Centrinė – 69 proc. Sparčiausiai augančių rinkų statusas (30 proc.) pernai buvo priskirtas Rytų Europos šalims – Rumunijai ir Bulgarijai.
Augimo tempą galėjo atitikti tik Ispanija. Labiausiai išsivysčiusi ir skaitmeniškai subrendusi šalis yra Didžioji Britanija, kur net 94 proc. visuomenės dalis bent kelis kartus per mėnesį apsiperka internetu. Todėl JK perkant internetu pandemijos metu poveikis gali būti mažesnis nei kitose šalyse.
Pagal prognozes, pandemijos dėka e-commerce apyvarta padidės 5,3 milijardų svarų (kartu virš 78 mlrd.), tačiau visa Anglijos mažmeninė prekyba šiais metais užfiksuos apyvartos nuosmukį skaičiuojamą virš 12 milijardų svarų, visų pirma drabužių ir avalynės sektoriuje. Dėl restoranų uždarymo, vienintelis sektorius, kuris užfiksuos pardavimų augimą bus maistas.
Lenkija ir Nyderlandai – tai dvi Europos šalys su didžiausia pirkimų skvarba (virš 90 proc.) per vietinius internetinius puslapius (skirtingai nei Maltoje ir Kipre). Tačiau tai dar nereiškia, kad perkama tik tos šalies įmonėse, nes Lenkijoje didžiausi srautai yra fiksuojami Allegro (33,6 proc.), Ceneo (7,6 proc.), AliExpress, Amazon ir eBay.
Mobile Institute ataskaitoje pateikiama, kad perkančiųjų užsienyje skaičius pandemijos metu padidėjo 27 proc. Tą patvirtina visoje Europoje didėjanti e-commerce veikloje skaitmeninių platformų, o ne įprastų internetinių parduotuvių reikšmė. Šiuo atžvilgiu didžiausią, virš 50 proc. dalį fiksuoja Vokietija, Italija, Austrija, Ispanija ir Didžioji Britanija. Didžiausiais internetiniais tiekėjais Europoje (2018 metų duomenys) yra Amazon (27,9 milijardų Eur), Otto (12,1 milijardų), John Lewis (7,7 milijardų), Apple ir Zalando.
Galiūnai gali daugiau
Dideli žaidėjai yra pagrindiniai subjektai, kuriantys tarpvalstybinę internetinę prekybą. Jos vertė didėja dviženkliu tempu per metus, o dalis Europos e-commerce 2018 m. siekė beveik 23 proc. 2020 m. prognozėje kalbama apie 163 milijardus Eur pajamas, tačiau, dėl pandemijos tikriausia jos bus viršijamos.
Vidutinėms ir mažoms Europos įmonėms tarpvalstybinė elektroninė prekyba e-commerce vis dar yra iššūkis – tai patvirtina daugiau nei pusė Stripe apklaustų subjektų. Pagrindinė priežastis yra nacionalinių teisės aktų įvairovė – tik 33 proc. įmonių yra įsitikinę, kad atitinka visus reikalavimus.
Reglamentų derinimas suteiktų galimybę patekti net į 10 naujų rinkų ir padidinti pajamas bent trečdaliu. Tai yra Europos Komisijos ir direktyvų, susijusių su besikuriančia Skaitmenine bendrąja rinka, užduotis. Jos dalis bus naujos PVM apmokėjimo internetu pardavimo taisyklės, kurios turi būti taikomos nuo kitų metų.
Nepaisant to, kad e-commerce augimo perspektyvos Vakarų Europoje yra palankios, nes šiemet turi padidėti 13 proc., tai neįstengs atsverti beveik 10 proc. visos mažmeninės prekybos apyvartos sumažėjimo. E-commerce dalis jos pajamose turi padidėti 3 procentiniais punktais iki 13,3 proc.
Metinis elektroninės prekybos apyvartos augimo tempas Lenkijoje šiais metais gali siekti 30%.
Greičiausiai, virš 20 proc. tempu didės Ispanijoje, Nyderlanduose ir Italijoje, o taip pat Rytų Europoje. Centrinė Europa (Austrija, Šveicarija, Slovėnija, Čekija, Vengrija, Lenkija ir pan.) turi nedidelį skirtumą vejantis savo vakarų konkurentus. Metinis apyvartos augimo tempas yra šiek tiek didesnis, o elektroninės prekybos BVP dalis skiriasi tik puse procentinio punkto (vidutiniškai 3,91 iki 4,41 proc.), nors kai kurių šalių, tokių kaip Slovakija ar Austrija, atveju, yra žymiai mažesnis.
Taip pat turėtume tikėtis, kad padidės prekių ir paslaugų prenumeratos modelio pirkimai, kurie 2018 m. sudarė 5 proc. Europos elektroninės prekybos e-commerce vertės, o vidutinės mėnesinės su tuo susijusios vartotojų išlaidos siekė 130 eurų.
RetailX ataskaitoje pateikiama, kad pagrindiniai veiksniai, turintys įtaką e-commerce iki 2020 m. pabaigos, bus pandemija, kuri paskatins didžiausį CPG (maistas, gėrimai, kosmetika ir asmens higienos reikmenys) pirkimą, o taip pat klausimai susiję su reglamentais, tame – liečiančiais vartotojų teises.
Freepik/free domain nuotr.
