AdobeStock/ake1150 nuotr.

Europos Komisija nustatė muitus Kinijos elektra varomoms transporto priemonėms. Ką tai reiškia ES rinkai?

Liepos 5 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo laikinieji kompensaciniai muitai, taikomi Kinijos importuojamoms baterijomis varomoms elektra varomoms transporto priemonėms, susijusioms su vyriausybės subsidijomis.

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

2023 m. spalį Europos Komisija pradėjo antisubsidijų tyrimą, kurio metu taip pat nagrinėjo valstybės subsidijų poveikį baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių (BEV) importuotojams ir naudotojams. Atlikusi tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad „baterijų elektrinių transporto priemonių gamybos vertės grandinės Kinijoje gauna naudos iš nesąžiningo subsidijavimo“, todėl kyla pavojus ES BEV gamintojams.

Todėl Europos Sąjunga nusprendė įvesti laikinus kompensacinius muitus, kad apsaugotų Europos elektromobilių sektorių ir atkurtų sąžiningą konkurenciją.

Komisija nustatė individualius muitus trims Kinijos bendrovėms: BYD (174 proc.), Geely (20 proc.) ir SAIC (381 proc.). Kitiems Kinijos automobilių gamintojams, kurie bendradarbiavo atliekant tyrimą, bus taikomas 208 proc. muitas. Tai taip pat taikoma Europos subjektams, gaminantiems Kinijoje ir eksportuojantiems į ES šalis. „Likusioms nebendradarbiaujančioms bendrovėms taikomas 376 proc. muitas“, – rašoma Komisijos pranešime spaudai.

Mokestis yra laikinas. Kaip pranešė Europos Komisija, muitai taikomi nuo liepos 5 d. ir galioja ne ilgiau kaip keturis mėnesius. Per šį laikotarpį valstybės narės turi nuspręsti dėl galutinių mokesčių. „Priėmus šį sprendimą, muitai taps galutiniais penkerių metų laikotarpiui“, – praneša EK. Mokestis nebus priimtas, jei kvalifikuota balsų dauguma arba 55 proc. valstybių narių balsuos prieš.

Tai dar ne derybų pabaiga – Briuselis skelbia, kad tęs derybas su Kinija ir vietos elektromobilių gamintojais.

Poveikis ES ekonomikai

Kinija yra didžiausia elektromobilių gamintoja pasaulyje. Šių transporto priemonių importas 2023 m. išaugo 70 proc. ir siekė 341 mlrd. dolerių. 40 proc. šios produkcijos atiteko Europos Sąjungai. Šiandien Kinijos elektromobilių dalis Europos Sąjungoje sudaro 19 proc., ir pusė jų priklauso prekiniams ženklams, kurie vos prieš penkerius metus užėmė mažiau nei 1 proc. europinės rinkos. Dinamiškus pardavimus lėmė būtent mažos kiniškų automobilių kainos, kurias be kita ko lėmė vyriausybės subsidijos.

Panašius tarifus neseniai įvedė JAV, Turkija ir Brazilija, todėl Kinija įvertino Briuselio sprendimą kaip veiksmą, galintį sukelti prekybos karą. Kinija, reaguodama į EK sprendimą, pradėjo tyrimą dėl Europos subsidijų pieno bendrovėms ir kiaulienos eksporto dempingo. Tyrimas truks iki 2025 m. birželio.

Analitikų teigimu, įvedus kompensacinius muitus gali padidėti kainos ir sulėtėti Kinijos elektrinių transporto priemonių plėtra ES rinkoje, o tai padidins Europos Sąjungoje gaminančių bendrovių konkurencingumą kainų atžvilgiu. Institutas taip pat nurodo, kad gali sumažėti gamintojų maržos, o tai savo ruožtu lems didesnes ES biudžeto pajamas, „o vartotojams ši našta nebus užkrauta“.

Paantraštės