Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, vien gamybos perkėlimas atgal į kilmės šalį galėtų sumažinti pasaulinę prekybą net 18 proc., o pasaulio BVP – apie 5 proc. Todėl radikalūs sprendimai ne visada yra naudingiausi.
Tiekimo grandinės tampa geopolitinių procesų dalimi
Tiekimo grandinių struktūra, tiekimo šaltinių geografija, investicijų kryptys ir transporto maršrutų kontrolė įgijo strateginę reikšmę ir tapo svarbia geopolitinių procesų dalimi. Resursai, įskaitant logistiką, vis dažniau naudojami kaip geopolitiniai įrankiai. Tai reikalauja naujų prisitaikymo strategijų: atsparumo stiprinimo, konkurencinių pranašumų išnaudojimo ir lankstumo didinimo.
Kai kurie pertvarkos procesai, pavyzdžiui, gamybos grąžinimas į šalį, vyksta lėtai ir susiduria su iššūkiais, tačiau taip pat atsiranda vadinamųjų „juodųjų gulbių“ – netikėtų ir reikšmingų įvykių, sukrečiančių tiekimo grandines ir visą ekonomiką.
Geopolitiniai blokai ir prekybos persigrupavimas
2025 m. „McKinsey Global Institute“ (MGI) tyrimas patvirtina, kad stiprėja prekybiniai ryšiai tarp ekonomiškai ir politiškai artimų valstybių, tuo tarpu prekyba tarp geopolitinių konkurentų mažėja.
Tyrimas rodo, kad nuo 2017 iki 2024 m. vadinamasis „geopolitinis atstumas“ tarp prekybos partnerių sumažėjo 7 proc. Tai reiškia, kad ekonomikos, esančios skirtinguose geopolitinio spektro galuose, mažiau prekiauja tarpusavyje.
Pagrindiniai šios tendencijos veiksniai – JAV ir Kinijos įtampa bei Rusijos agresija prieš Ukrainą. Be to, JAV prekyba pramoninėmis prekėmis su Kinija sumažėjo 6 proc. punktais, o importas iš Meksikos ir ASEAN regiono šalių išaugo atitinkamai 2 ir 4 proc. Meksika tapo didžiausia prekių tiekėja JAV, aplenkusi Kiniją.
Europos verslas: priklausomybė nuo Kinijos mažėja?
Europos Sąjungos duomenys rodo, kad 2024 m. ES ir Kinija sudarė 29,6 proc. pasaulio prekybos, tačiau prekybos disbalansas išliko didelis – prekybos deficitas siekė per 305 mlrd. eurų. Fizinės prekybos apimtys taip pat augo – deficitas tonomis padidėjo nuo 34,8 mln. iki 44,5 mln. tonų.
Nepaisant to, kai kurios Europos įmonės, veikiančios Kinijoje, pradeda keisti kursą. 2025 m. pradžioje atliktas tyrimas, kurį vykdė ES Prekybos rūmai Kinijoje ir „Roland Berger“, atskleidė, kad net 73 proc. apklaustų įmonių vertina vietos verslo aplinką kaip blogėjančią. Transporto, logistikos ir platinimo sektoriuje šis skaičius siekė 55 proc.
Tyrimas taip pat parodė, kad:
- 71 proc. įmonių didžiausiu iššūkiu įvardija Kinijos ekonomikos sulėtėjimą;
- 47 proc. įžvelgia grėsmes iš geopolitinių įtampų ir santykių su JAV;
- 37 proc. – iš nesutarimų su ES;
- 63 proc. teigia, kad dėl reguliavimo kliūčių šiemet prarado verslo galimybes.
Tik 38 proc. planuoja plėsti veiklą Kinijoje, o tiek pat ketina mažinti išlaidas. Net 19 proc. bendrovių nurodė, kad Kinija nepatenka į jų pagrindinių investicijų šalių dešimtuką, o tik 11 proc. logistikos sektoriaus atstovų mato ją kaip pagrindinę investicijų kryptį.
Kur persikelia investicijos?
24 proc. investicijų persikėlė į Europą, 19 proc. – į ASEAN šalis, 14 proc. – į Šiaurės Ameriką ar Pietryčių Aziją. Tačiau 66 proc. ES įmonių vis dar neturi ketinimų išeiti iš Kinijos.
Pozityvūs ženklai Europai:
- 72 proc. įmonių peržiūrėjo tiekimo grandines per pastaruosius dvejus metus;
- 48 proc. bent dalį jų perkėlė į Europą.
Logistikos grandinių pokyčių patvirtinimas
„Transport Intelligence“ (Ti) atliktas 550 logistikos vadovų tyrimas rodo, kad tiekimo grandinės visame pasaulyje yra pertvarkomos – diversifikacija ir atsparumo didinimas tampa pagrindiniais prioritetais. 54 proc. respondentų planuoja perkelti gamybą ar tiekimą iš Kinijos iki 2030 m., dažniausiai dėl prekybos karo su JAV (14,2 proc.) ar didėjančių sąnaudų.
Tačiau Kinijos reikšmė dar išlieka – net 68,1 proc. teigia, kad šalis vis dar svarbi jų investicijų strategijose.
Dvi pagrindinės tendencijos:
- Diversifikacija: 62,1 proc. organizacijų keičia gamybos/tiekimo šaltinių vietas. 49,5 proc. perkelia į savo vidaus rinkas, 49,3 proc. – arčiau klientų rinkų. 46 proc. daro tai dėl geopolitinių priežasčių.
- E-komercijos logistika: 81,6 proc. tikisi internetinės prekybos augimo. Populiariausios plėtros kryptys: Kinija (15,2 proc.), Indija (14,2 proc.), Pietryčių Azija (13,3 proc.), Šiaurės Amerika (12,2 proc.), Europa (7,6 proc.).
Masinio perkėlimo iššūkiai
EBPO analizė pabrėžia, kad vien gamybos susigrąžinimas į kilmės šalį nėra sprendimas. Grandinės turi būti lanksčios, prisitaikančios ir efektyvios. Masinis relokavimas galėtų lemti prekybos sumažėjimą virš 18 proc.
Importo koncentracija auga: Kinijos įtaka padidėjo nuo 5 iki 30 proc. per 25 metus, o JAV, Vokietijos ir Japonijos sumažėjo nuo 30 iki 15 proc.
„Kernay“ tyrimas atskleidžia, kad JAV gamybos grąžinimo pažadai dažnai lieka neįgyvendinti. 2025 m. gamybos importo santykis (MIR) padidėjo 9 proc., o „Reshoring Index“ nukrito nuo +196 iki -115.
Nepaisant to, 36 proc. JAV įmonių vadovų planuoja perkelti dalį gamybos į šalies vidų artimiausiais metais – 15 proc. daugiau nei 2024 m. Dažniausia priežastis – sąnaudų kontrolė (65 proc.), taip pat geopolitiniai motyvai (49 proc.).
