2023 m. birželio pabaigoje Europos Taryba apibrėžė naują strategiją Kinijos atžvilgiu, kurios tikslas – sumažinti riziką (de-risking), o ne ES ekonomikos atsiejimą (decoupling) nuo Kinijos. Liepos mėnesį panašų dokumentą paskelbė ir Vokietijos vyriausybė. Tai yra vadinamosios 2022 m. kovo 11 d. Versalio deklaracijos atgarsis, kai, prasidėjus karui Ukrainoje, ES paskelbė mažinanti strateginę priklausomybę jautriose srityse, tokiose kaip kritinės svarbos žaliavos, lustai, sveikata, skaitmeninės technologijos ir maistas. Kalbant apie Kiniją, apribojimas reiškia priklausomybės nuo Kinijos importo mažinimą, taip pat atsižvelgiant į žaliosios transformacijos ES kontekstą, nes ši šalis yra pagrindinė įrangos (pvz., PV plokščių, baterijų) ir medžiagų (retųjų žemių elementų), reikalingų šiai transformacijai įgyvendinti, tiekėja.
Vis didėjantis disbalansas
Kinijos svarba ES ekonomikai yra reikšminga ir nuolat auga. Šalia JAV ir Didžiosios Britanijos ji yra svarbiausia ES partnerė. Abipusės prekybos atžvilgiu 2022-ieji buvo rekordiniai metai. Europos prekių importe Kinijos dalis viršijo 20 proc., o eksportas į Kiniją sudarė 9 proc. Europos eksporto, rodo Eurostato duomenys. ES šalys, išskyrus Airiją, turi nuolatinį prekybos su Kinija deficitą, o didžiausią 2022 m. turėjo Nyderlandai (120 mlrd. eurų), Italija (41 mlrd. eurų), Lenkija (34,6 mlrd. eurų) ir Ispanija (34 mlrd. eurų). Daugiausia importavo: Nyderlandai (138 mlrd.), Vokietija (130 mlrd.) ir Italija (57,5 mlrd.). Tačiau Kinijos dalis jų mainuose už ES ribų buvo didžiausia Čekijoje (48 proc.), Lenkijoje (28,7 proc.), Nyderlanduose (26,4 proc.), Danijoje (25,6 proc.) ir Vengrijoje (25,4 proc.).
Iš viso Kinijos eksportas viršijo 600 mlrd. eurų, o importas iš ES šalių – 220 mlrd. eurų. Didžiausios eksportuotojos į Kiniją buvo Vokietija (107 mlrd. eurų), Prancūzija (23 mlrd. eurų) ir Nyderlandai (18,7 mlrd. eurų). Pagrindinės ES eksporto prekės buvo automobiliai ir motorinės transporto priemonės (24 mlrd. eurų), elektroninės lempos, vožtuvai ir su jais susijusios prekės (12 mlrd.), automobilių dalys (10,5 mlrd. eurų) ir vaistai (10 mlrd. eurų). Didžiausias Kinijos poveikis, vertinant pagal nacionalinių įmonių filialų eksporto vertės ir pajamų dalį nacionaliniame BVP, jaučiamas Vokietijoje, kurios beveik dešimtadalis BVP priklauso nuo Kinijos rinkos, Nyderlanduose – beveik 6 proc., trečioje vietoje – Prancūzija, Italija ir Ispanija – rodo „Economist Intelligence Unit“ analizė.
Telekomunikacijų įranga ir automatinio duomenų apdorojimo mašinos 2022 m. išliko dvi daugiausiai iš Kinijos importuojamų prekių kategorijos, kurių abiejų vertės buvo šiek tiek didesnės nei pernai. Daug didesnis augimas užfiksuotas elektros mašinų ir įrenginių, taip pat vakuuminių vamzdžių, sklendžių ir su jais susijusių gaminių sektoriuje. Tačiau didžiausias padidėjimas užfiksuotas organinių-neorganinių junginių, naudojamų kaip daugelio cheminių reakcijų katalizatoriai, importas – nuo 6,8 mlrd. eurų 2021 m. iki 28,6 mlrd. eurų 2022 m. Taip pat verta paminėti, kad daugiau nei pusė ES importuojamų aukštųjų technologijų produktų ne iš ES šalių 2022 m. atkeliavo iš Kinijos (180 mlrd. eurų), kai importo iš JAV vertė siekė 90 mlrd. eurų.
Kinijos tiesioginių investicijų vertė Europoje mažėja jau keletą metų. 2022 metais jos siekė tik 7,9 mlrd. eurų (ES + Didžioji Britanija), o tai reiškė 22 proc. prastesnį rezultatą palyginti su 2021 m. Tai daugiausia buvo „greenfield“ projektai, susiję su baterijų gamyba. Tačiau 2017-ieji Kinijos investuotojams buvo rekordiniai metai, kai investicijos siekė 55 mlrd. eurų. Dabartinė mažėjimo tendencija būdinga ne tik Europai, nes Kinijos užsienio investicijos visame pasaulyje mažėja jau kelerius metus, o tai lėmė Covid gamybos žlugimas Kinijoje ir paklausos sumažėjimas visame pasaulyje.
Per pastaruosius 22 metus Kinijos įmonės daugiausiai investavo Didžiojoje Britanijoje (81,4 mlrd. eurų, Vokietijoje – 32 mlrd. eurų, Prancūzijoje – 17 mlrd. eurų ir Italijoje – 13 mlrd.), kaip nurodyta „Statista“ svetainėje. Tačiau daugelis ES šalių ekonominio saugumo sumetimais vis mažiau palankiai žiūri į Kinijos kapitalą. Remiantis „Merics“ ir „Rhodium Group“ ataskaita, mažiausiai 10 iš 16 investicinių sandorių, kuriuos 2022 metais sudarė Kinijos įmonės technologijų ir infrastruktūros sektoriuose, buvo atšaukti dėl Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos ir Danijos valdžios institucijų pasipriešinimo. Taigi 2022-ųjų pabaigoje Vokietijos vyriausybė sustabdė „Elmos Semiconductor“ (Kinijos elektronikos įmonės dukterinė įmonė Švedijoje) priklausančios lustų gamyklos pardavimą, o Didžiosios Britanijos valdžia įpareigojo Velso įmonę „Nexperia“ pasitraukti nuo pardavimo kinams.
Kritinės priklausomybės
ES mano, kad jos priklausomybė nuo Kinijos dėl lustų, baterijų ir retųjų žemių mineralų yra kritinė. Dėl geopolitinių priežasčių, susijusių su Taivanu (65 proc. pasaulio gamybos), taip pat svarbu diversifikuoti pažangiausių lustų šaltinius, kurių pagrindinė tiekėja pasaulyje yra ši šalis. Balandžio mėnesį Europos Parlamentas ir ES Ministrų Taryba susitarė dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl lustų įstatymo (EU Chip Act), kuriuo siekiama iki 2030 metų padvigubinti pasaulinės lustų rinkos dalį iki 20 proc., taip pat lokalizuoti pažangiausių ir energiją taupančių lustų gamybą Europoje, ir tam Europos Komisija skiria 43 mlrd. eurų. Dar prieš priimant įstatymą ES paskelbė apie daugiau nei 100 mlrd. eurų viešojo ir privataus kapitalo sutelkimą investicijoms į lustų sektorių.
ES jau veikia keli pagrindiniai lustų gamintojai, tačiau litografijos technologijas jų gamybai teikia Nyderlandų ASML, susitarusi su JAV valdžia apriboti šios įrangos eksportą į Kiniją. Su lustais susijusi problema yra spausdintinių plokščių (PCB), būtinų elektroniniams komponentams sujungti, įskaitant lustus, importas. Šiuo atžvilgiu Europa taip pat labai priklausoma nuo Kinijos, nes naujausi turimi 2020 m. duomenys rodo, kad 65 proc. jų importo buvo būtent iš šios šalies, o ES vidaus gamyba patenkino tik 30 proc. jos pačios paklausos.
Europos nepriklausomybės nuo Kinijos politikos tema taip pat tapo pastangos pradėti gaminti ličio jonų baterijas, o tai labai svarbu, atsižvelgiant į ES ekologiškos transformacijos tikslus ir draudimą nuo 2035 m. prekiauti degimo varikliais varomais automobiliais. Aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos „Transport & Environment“ ataskaitoje matyti, kad ES siekia iki 2027 m. pagaminti pakankamai ličio jonų elementų, kad būtų patenkinta paklausa, ir nutraukti Kinijos tiekimo grandinių dalį.
Analizėje taip pat prognozuojama, kad Europos priklausomybė nuo Kinijos rafinuojant ir apdorojant akumuliatorių metalus taip pat gali sumažėti, o iki dešimtmečio pabaigos daugiau nei 50 proc. Europos rafinuoto ličio poreikio gali patenkinti Europos projektai. Šiuo metu Europoje nėra ličio perdirbimo gamyklų, o apie 90 proc. pasaulio metalo perdirbimo vyksta Rytų Azijoje. Todėl rafinavimo projektai Vokietijoje ir Prancūzijoje pagerins Senojo žemyno perspektyvas šiuo atžvilgiu, o planuojamais ES reglamentais dėl kritinių žaliavų siekiama užtikrinti, kad jos atitiktų aukštus aplinkosaugos standartus.
Siekdama sustiprinti ES šalių autonomiją pagrindinių žaliavų, naudojamų žaliajai transformacijai įgyvendinti, srityje, kovo mėnesį Europos Komisija priėmė įstatymą „Critical Raw Material Act“. Įgyvendinus šį įstatymą, ES bus pajėgi apsirūpinti žaliavomis, išgaunant, apdorojant ir perdirbant 34 svarbiausius metalus ir mineralus, kad apsaugotų regioną nuo didėjančios tarptautinės konkurencijos dėl šių išteklių padarinių.
Nauji iššūkiai
ES priklausomybės nuo Kinijos mažinimas bus sudėtingas ir neabejotinai atneš naujų iššūkių, o Vidurio Karalystė taip lengvai nepasiduos ir neatsisakys Europos rinkos. Apie tai byloja nauja problema – dinamiškai augantis elektromobilių eksportas į ES rinką. Kinijos gamintojai nori būti stiprūs žaidėjai šioje srityje, nes už 12 metų bus neįmanoma parduoti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais.
Agentūros „S&P“ duomenimis, automobilių eksportas iš Kinijos vis dar yra nedidelis ir 2022 m. sudarys apie 3,5 proc. automobilių pardavimų Europoje. Tačiau „Transport & Environment“ apskaičiavo, kad Kinijos įmonės iki 2025 m. galėtų užimti nuo 9 iki 18 proc. elektrinių automobilių rinkos. Tai patvirtina „PwC“ prognozės, nes kalbama apie 15 proc. rinkos dalį tuo metu, kai Kinija į ES kasmet eksportuos 800 tūkst. elektrinių automobilių, iš kurių 41 proc. bus vakarietiškų prekės ženklų, esančių KLR, automobiliai. „Tai yra didelė grėsmė vietiniams gamintojams, nes Kinijos gamintojai turi 25 proc. sąnaudų pranašumą prieš juos“, – sako Carlosas Tavaresas, „Stellantis“ prezidentas.
Kinijos elektromobilių gamintojai pastaraisiais metais gerokai pagerino savo reputaciją dėl sukauptos patirties vidaus rinkoje. 2022 metais čia buvo įregistruota 5,4 milijono akumuliatorinių elektrinių transporto priemonių – 2/3 viso tokių transporto priemonių pasaulyje. Jie taip pat valdo apie 76 proc. pasaulio akumuliatorių elementų gamybos pajėgumų ir taip pat kontroliuoja jiems gaminti naudojamas žaliavas.
Kinijos įmonės, 2022 m. eksportavusios beveik milijoną elektromobilių, turi didelės naudos pranašumą ir aukštesnę kompetenciją gaminant ličio jonų baterijas ir jiems skirtas modulines sistemas. ES rinką taip pat menkai saugo 10 proc. tarifas, kai JAV jis vidutiniškai siekia 27,5 proc. Tačiau Europos Sąjungai bus sunku sugriežtinti muitų politiką Kinijos eksportuotojų atžvilgiu, nes tai gali sukelti atsakomųjų priemonių, ribojant metalų, būtinų Europos elektromobilių sektoriui, eksportą.
Straipsnio autorius: Mirosławas Ciesielskis, Universiteto dėstytojas, aprašo finansų rinkas, fintech ir startuolių rinkos pokyčius
