„Susitarimas nepaprastai svarbus ekologinei ir skaitmeninei transformacijai. Jis suteiks taip pat ES atsparumo neramiais laikais. Nauji teisės aktai, tai tikras perversmas Europai itin reikšmingame puslaidininkių sektoriuje. Greitas šiandienos susitarimo įgyvendinimas leis pakeisti mūsų priklausomybę į pirmaujančią poziciją rinkoje, mūsų silpnąsias puses į nepriklausomybę, mūsų išlaidas į investicijas. Lustų aktas perkelia Europą į pirmaujančią poziciją, kalbant apie naujoviškiausias technologijas, itin svarbias ekologinei ir skaitmeninei transformacijai“, – pareiškė Ebba Busch, Švedijos energetikos, verslumo ir verslo ministrė bei vicepremjerė.
Siekdama padėti įgyvendinti lustų akto tikslus, Komisija pasiūlė tris pagrindines veiksmų gaires:
- iniciatyvą „Lustai Europai“ – technologinių gebėjimų skatinimas dideliu mastu,
- priemones, užtikrinančias tiekimų saugumą ir atsparumą, pritraukiant investicijas,
- stebėjimo ir reagavimo į krizes sistemą, leidžiančią nuspėti tiekimų trūkumus ir reaguoti krizės atveju.
Tikimasi, kad iniciatyva „Lustai Europai“ leis panaudoti 43 mlrd. eurų lėšas vykdant viešąsias ir privačias investicijas, įskaitant 3,3 mlrd. eurų iš ES biudžeto.
„Tuo tarpu amerikiečiai jau yra vienu žingsniu į priekį ir pradėjo projektų, kurie gali būti finansuojami pagal Chips and Science Act., skelbimo procedūrą. Įstatyme numatytas 53 mlrd. dolerių finansavimas tyrimams, plėtrai ir gamybai puslaidininkių sektoriuje. Nuo 2020 m. įmonės paskelbė jau daugiau nei 50 projektų, kurių bendra vertė 210 mlrd. dolerių, t. y. privačias investicijas, įvairiuose mikroprocesorių gamybos JAV etapuose“, – pranešė Lenkijos ekonomikos institutas (PIE – Polski Instytut Ekonomiczny).
Šio sektoriaus asociacija ESIA prognozuoja, kad 2023 m. Europos, Amerikos ir Japonijos regionų puslaidininkių rinkos išlaikys savo apimtis, fiksuodamos nedidelį augimą (atitinkamai 0,4 proc., 0,8 proc. ir 0,4 proc. augimas, lyginant su 2022 m.). Tuo tarpu Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono rinka mažės jau antrus metus iš eilės. Prognozuojama, kad puslaidininkių rinkos pajamos 2023 m. pasieks 49,34 mlrd. dolerių.
Europos rinkoje didžiausias puslaidininkių tiekėjas yra Vokietija, kurios eksporto vertė (HS 8541 ir HS 8542) siekė 28 mlrd. eurų.
Verslo galimybės transportui
Investicijos Europoje susiduria su problemomis, susijusiomis su, pvz., aukštomis elektros energijos kainomis. Didžiausia Intel paskelbta investicija, kurios vertė 17 mlrd. eurų (dalis daugiau nei 10 metų investicinio plano, kurio vertė 68 mlrd. eurų), į gamyklą Magdeburge jau gavo 6,8 mlrd. eurų viešąją paramą, bet investuotojas reikalauja papildomų 5 mlrd. eurų dėl išaugusių elektros energijos ir statybinių medžiagų kainų. Spėjama, kad šie veiksniai turės įtakos taip pat galimam TSMC – Taivano puslaidininkių gamintojui, kuris jau stato naujas gamyklas JAV ir Japonijoje ir, galbūt, svarsto apie investicijas Europoje – investiciniam sprendimui.
Šiuo metu Europa yra pernelyg priklausoma nuo lustų, gaminamų už jos ribų, kas ypač buvo jaučiama COVID-19 krizės metu. Pramonė ir kiti strateginiai sektoriai, pvz., transportas ir logistika, susidūrė su tiekimų trikdžiais ir prekių trūkumais. Lustų aktas turi mažinti ES kylančius pavojus ir padaryti ją nepriklausomą nuo užsienio subjektų. Šis aktas turi taip pat sustiprinti ES pramoninę bazę lustų srityje ir leisti ateityje išnaudoti verslo galimybes. Tokiu būdu padidės ES tiekimų saugumas, technologinis atsparumas ir suverenumas lustų srityje.