EFRA pabrėžia, kad krovinių siuntėjai reikalauja didelio pristatymo punktualumo, kitaip geležinkeliai negalės konkuruoti su sunkvežimiais. Europoje nėra daug privačių geležinkelių operatorių, kurie galėtų padėti padidinti šios rūšies transporto patrauklumą. Taip iš dalies yra dėl daugybės perėmimų (įskaitant valstybės valdomus žaidėjus) ir nedidelio pelno, kurio sektorius gali tikėtis, todėl geležinkelių transporto įmonės nėra labai patrauklios finansų pasaulyje.
Didžiąją dalį geležinkelių transporto Europoje vis dar vykdo valstybiniai vežėjai. „DB Cargo“ (2019 m. transporto našumas siekė 94 mlrd. tkm) veikia 16 šalių, SNCF grupė (33 mlrd. tkm) turi įmones 11 šalių, o Austrijos „Rail Cargo Group“ (28 mlrd. tkm) – 18 šalių. Ketvirtąją poziciją užėmė Lenkijos PKP grupė (28 mlrd. tkm), veikianti 9 šalyse.
2019 m. geležinkeliai Europoje pervežė 1,5 milijardo tonų, vežė 398 milijardus tkm ir uždirbo 15 mlrd. Eur. EFRA skaičiuoja, kad nepriklausomų vežėjų dalis siekė 47 proc., o ES krovinių vežimo rinką konkurencijai atvėrė 1991 m.
EK domisi šia transporto rūšimi ir skatina tarptautinio transporto plėtrą. 2010 m., siekiant palengvinti tarpvalstybinį eismą, ji įvėdė krovinių vežimo geležinkeliais koridorius (RFC). Tačiau 2019 m. duomenys rodo, kad vidutinis krovinių vežimo atstumas Europoje buvo 261 km, o tai reiškia, kad vis dar vyrauja vietiniai maršrutai.
2003–2019 m. pervežtas tonažas išaugo nuo 1 367 mln. iki 1 522 mln. tonų. Mažėja ir nefasuotų krovinių vežimas. Geležinkeliu gabenamos anglies, naftos ir dujų kiekis sumažėjo 55 mln. t, o įskaitant chemikalus – 85 mln. t. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu augo intermodalinis transportas. Jis yra svarbiausias Europos geležinkelių augimo veiksnys.