„Jost Group“ byla prasidėjo 2017 m., kai įmonė, kurios metinė apyvarta siekė apie 350 mln. Eur, buvo apkaltinta tuo, kad įdarbina vairuotojus iš Rytų Europos per įvairias antrines įmones. Šios praktikos tikslas buvo sumažinti darbo sąnaudas ir vengti mokėti Belgijos socialinio draudimo įmokas, nepaisant to, kad sunkvežimių vairuotojai iš tikrųjų dirbo šalyje.
Tarp kaltinimų taip pat buvo vienas, susijęs su sunkiomis vairuotojų darbo sąlygomis. Sunkvežimių vairuotojai neturėjo galimybės naudotis pagrindiniais patogumais, pavyzdžiui, tokiais kaip sanitarinės patalpos. Tuo metu bendrovė net buvo apkaltinta nusikalstama veikla, prekyba žmonėmis ir pinigų plovimu.
2017 m. Rolandas Jostas, „Jost Group“ valdybos pirmininkas, ir trys jo bendrininkai keletą savaičių praleido areštinėje po to, kai buvo išduotas jų arešto orderis.
Po kelerius metus trukusio tyrimo Belgijos įmonė pasiekė susitarimą su federaline prokuratūra dėl 30 mln. Eur, tačiau tuo įmonės savininko ir buvusio valdybos pirmininko Rolando Josto istorija nesibaigė. Vadovui teko gintis nuo kaltinimų, susijusių „socialinių taisyklių pažeidimu“.
Praėjusių metų rugsėjį Jostas ir jo advokatas su Valonijos federaline prokuratūra susitarė dėl trejų metų lygtinės bausmės, tačiau spalį teismas atmetė susitarimą, nes nebuvo paskirta bauda.
2023 metų sausio 16 dieną byla pagaliau baigėsi. Teismas patvirtino Josto ir prokuratūros susitarimą, kuris numato 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir 200 tūkst. Eur baudą. Jei Jostas būtų padaręs nusikaltimą dar kartą per trejus metus, jis vis tiek turėtų sumokėti 4,6 mln. rurų baudą, praneša „L’Echo“.
