Krovininis transportas iki 2050 m. gali padidėti 150 proc. Galime būti ir žymiai kuklesnio augimo liudininkai, tačiau gyvensime mažiau globalizuotame ir švaresniame pasaulyje, tokias išvadas „Transportas 2050“ ataskaitoje pateikė EBPO ekspertai.
2019 m. krovinių transporto apyvarta siekė 145,22 trln. tonkilometrių. Tarptautinė transporto federacija (ITF) įvertino, kad krovininis transportas išmetė 3,23 mlrd. tonų CO2, tai buvo 42 proc. viso transporto sektoriaus išmetamų teršalų. Manoma, kad 2020 m. krovinių transportas atsako jau už 50 proc. išmetamo CO2, daugiausia dėl mažesnio keleivių transporto segmento aktyvumo.
Įdomu tai, kad jūrų transportas sudaro apie 70 proc. krovinių transporto sektoriaus veiklos, o yra atsakingas tik už 20 proc. išmetamo CO2. Krovinių transportas keliais sudaro 65 proc. šių teršalų.
Dar 2019 m. ITF apskaičiavo, kad 2050 m. tonkilometriais skaičiuojama krovininio transporto veikla didės trigubai. Naujausi skaičiavimai yra šiek tiek atsargesni. Pirma, dėl COVID-19 pandemijos poveikio. Tačiau dar prieš prasidedant pandemijai dėl mažesnio numatomo pasaulio BVP ir pasaulinės prekybos augimo buvo peržiūrėtos 2019 m. prognozės. Šiuo metu ITF daro prielaidą, kad krovinių segmento atliekama krovinių gabenimo veikla iki 2050 m. didės 2,5 karto.
Krovinių apyvartos padidėjimas
Pagal šį naują „Recover“ (Atsigauti) scenarijų, skaičiavimai prognozuoja vidutinį metinį krovinių apyvartos padidėjimą 2,7 proc. pradedant nuo bazinių 2015 m. iki 2050 m. Pagal šį scenarijų palaipsniui nustatomos įvairios dekarbonizavimo mokesčių rūšys, taip pat finansinės paskatos naudoti švarias technologijas, plėtojant infrastruktūrą ir teisės aktus, remiančius tokio pobūdžio politiką.
„Reshape“ (Pertvarkymo) scenarijus, kuriame daroma prielaida, kad žymiai sumažėja tradicinių degalų suvartojimas ir didėja 3D spausdintuvų reikšmė, neigiamai veikiantys pasaulio prekybos augimą, o tai reiškia, kad 2050 m. transporto rodikliai bus apie 11 proc. prastesni nei pagal „Recover“ scenarijų. Apskaičiuota, kad pagal šį scenarijų sektoriaus efektyvumas tonkilometriais bus maždaug dvigubai didesnis nei 2015 m.
Taip pat verta paminėti, kad šiame scenarijuje daugiau dėmesio būtų skiriama regioninei prekybai, taigi nukrypstama nuo žinomų dar prieš pandemiją pasaulinių tiekimo grandinių. Šiaip ar taip, tokia tendencija jau pastebima kaip „reshoring“ (gamybos grąžinimo į tėvynę skatinimas) ir „nearshoring“ (verslo ar paslaugų perkėlimas į kitą šalį) dalis.
Ekstremaliausia vizija, vadinama „Reshape +“, kurioje sugriežtintos ankstesnio scenarijaus prielaidos, gali reikšti, kad iki 2050 m. rodiklis sumažės net 18 proc., palyginti su „Recover“. Tokiu atveju prekyba tampa labiau suskirstyta pagal regionus, o tai skatina ir palengvina scenarijaus prielaidų aplinkosaugos atžvilgiu įgyvendinimą.
Svarbiausias – jūrų transportas
Įdomu tai, kad visuose trijuose 2050 m. variantuose ir toliau dominuoja jūrų transportas, su gana panašia apie 70 proc. dalimi. Laikui bėgant, iš likusių 30 proc. priskirtų sausumos transportui (oro transportas, kurio dalis sudaro mažiau nei 1 proc., nėra toks svarbus), rinką iš kelių transporto palaipsniui perims geležinkeliai.
2015 m. geležinkelių transportas sudarė apie 30 proc. sausumos transporto, tai pagal visus tris scenarijus tikimasi, kad 2050 m. ši dalis padidės. Pagal „Recover“ ji sudarys 34 proc., o pagal abu „Reshape“ scenarijus – 36 proc. Ir nepaisant to, kad ataskaitos autoriai tikisi, kad žymiai sumažės iškastinio kuro, kurio transporte specializuojasi geležinkeliai, apyvartą.
Labiausiai į aplinką orientuotos Europos atveju importuojamo kuro kiekis gali sumažėti net perpus.
Kalbant apie išmetamo CO2 kiekio mažinimą, tikimasi, kad du, į aplinkos problemas orientuoti scenarijai jį žymiai sumažins. Pasirinkus „Reshape“, 2050 m. išmetamų teršalų kiekis gali būti 70 proc. mažesnis nei standartiniame modelyje „Recover“ ir 64 proc. mažesnis nei baziniame 2015 m. projekte (nepaisant žymiai padidėjusios transporto veiklos). Ekstremaliausiame modelyje „Reshape +“ CO2 išmetimo sumažėjimas bus net 77 proc. didesnis nei sektoriaus augimo dabartinėmis sąlygomis atveju ir 72 proc. mažesnis nei 2015 m.