2022 m. rimtai paveikė pasaulio uostus. Remiantis naujausia „Alphaliner“ ataskaita, pernai 30 didžiausių konteinerių uostų bendrai perkrovė 454 mln. TEU, t.y. mažiau nei 1 proc. mažiau palyginti su ankstesniais metais.
Priežastis – aukšta infliacija ir ekonominis neapibrėžtumas pagrindinėse importo rinkose dėl nestabilios tarptautinės politikos, kas apribojo vartotojų išlaidas ir paklausą prekių transportavimui ir jų perkrovimui.
Kinija
Pasaulinį rezultatą visų pirma pagerino Kinijos ir, kiek mažiau, Vidurinių Rytų uostai. Dešimtyje didžiausių Kinijos uostų perkrovimo apimtys per metus išaugo 4,1 proc. ir pasiekė metinio perkrovimo rekordą – 222 mln. TEU.
Kinijoje didžiausią augimą užfiksavo Čingdao (8,3 proc.) ir Ningbo Džoušano (7,3 proc.) uostai, o kiekiai sumažėjo tik Honkonge (-6,5 proc.). Šis uostas 2022 m. reitinge nukrito į 10 vietą.
Kinijos uostai akivaizdžiai dominuoja didžiausių pasaulio uostų sąraše. Į praėjusių metų 10 pateko net 7 Vidurio Karalystės uostai – Šanchajus, Ningbo Džoušanas, Šendženas, Čingdao, Guangdžou Nanšanas, Tiandzinas ir Honkongas.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinėse Amerikos Valstijose Niujorko (5,3 proc.) ir Savanos (4,7 proc.) uostai augo (kaip ir ankstesniais metais). Tačiau Los Andželo uoste užfiksuotas 5,1 proc. sumažėjimas.
Verta paminėti, kad Los Andželo uostas pasaulyje užėmė 9 vietą pagal dydį (jis vienintelis priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms). Nors būtent Niujorkas ir Naujasis Džersis yra daugiausiai krovinių perkraunantys JAV uostai.
Europos Sąjunga
Kalbant apie Europos Sąjungą, trijuose didžiausiuose Europos konteinerių uostuose perkrovimas sumažėjo: Roterdame – 5,5 proc., Antverpene – 2 proc. Hamburgas 5,4 proc. Tačiau verta paminėti, kad Antverpeno Briugės uostai fiksavo perkrovimų padidėjimą 10,3 proc. paties Antverpeno atžvilgiu. Per metus minėtuose uostuose perkrovimo apimtys, palyginti su laikotarpiu iki pandemijos (2019 m.), sumažėjo 53 proc.
Roterdamo uostas išliko didžiausių pasaulio uostų sąraše ir užėmė 11 vietą (prieš Jungtinių Arabų Emyratų Dubajų/Džebel Ali uostą). Antverpenas Briugė užėmė 13 vietą.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos uostai užfiksavo didelį padidėjimą. Oficialiais Lenkijos vyriausybės duomenimis, 2022 m. Gdansko uoste iš viso perkrauta 68,2 mln. t krovinių, o tai virš 28 proc. daugiau palyginti su 2021 m. Tai taip pat aukščiausias Lenkijos uosto rezultatas istorijoje.
Ščecino Svinouiscio uoste 2022 m. iš viso perkrauta 36,8 mln. t krovinių, o tai virš 11 proc. daugiau palyginti su 2021 m.
Gdynės uoste 2022 m. iš viso perkrauta 28,2 mln. t krovinių, o tai virš 5,6 proc. daugiau palyginti su 2021 m. Per tą patį laikotarpį komercinių laivų įplaukimų į uostą skaičius išaugo daugiau nei 2 proc. iki 4331.
Tuo tarpu Lenkijai konkurencingame Lietuvos uoste – Klaipėdoje užfiksuotas 21 proc. sumažėjimas (iš viso perkrauta 36 mln. t). Tačiau vadovybė pripažino, kad sumažėjimas vis dėlto buvo mažesnis nei tikėtasi (iš pradžių buvo numatyta, kad sumažėjimas sieks 35 proc.). Didžiausią poveikį uosto veiklai turėjo trąšų vežimo iš Baltarusijos sustabdymas ir sulėtėjęs trąšų vežimas iš Lietuvos. 2022 m. trąšų pervežta beveik 11 mln. t mažiau nei anksčiau.
Kalbant apie Baltijos uostus, taip pat verta paminėti, kad Latvijos uostų krova padidėjo 15,2 proc. Pernai visuose šalies uostuose perkrauta 48,1 mln. t krovinių. Vien tik Rygos uoste perkrovimo apimtys padidėjo 9,4 proc., iki 23,5 mln. t, Ventspilyje – 33,1 proc., iki 14,7 mln. t, o Liepojoje – 7,8 proc., iki 7,6 mln. t.
Kaip ir Lietuvoje, Estijoje taip pat užfiksuotas sumažėjimas. Talino Sadamos penkių uostų direkcija pranešė, kad 2022 m. uostuose perkrauta 20,7 proc. mažiau krovinių nei prieš metus ir tau sudarė 17,8 mln. t Visuose šalies uostuose užfiksuotas 15,5 proc. sumažėjimas – iki 33,2 mln. t.