Forumo metu daugiausia dėmesio skirta aktualiausioms jūrų transporto ir logistikos sektoriaus tendencijoms, o vizito Klaipėdos uosto direkcijoje metu aptartos ir konkrečios bendradarbiavimo kryptys, susijusios su strateginiais infrastruktūros projektais.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pabrėžė, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas grindžiamas ne tik ilgalaikiais prekybiniais ryšiais, bet ir bendru požiūriu į tvarią, saugią bei inovatyvią transporto sistemą. Anot jos, nuolatinis dialogas leidžia ne tik keistis patirtimi, bet ir kurti sprendimus, svarbius viso regiono konkurencingumui.
„Bendradarbiavimas su Vokietijos partneriais Klaipėdos uostui atveria naujas galimybes augti, didinti krovinių srautus ir užtikrinti efektyvius, patikimus ryšius su Europos ir pasaulio rinkomis“, – sakė susisiekimo viceministrė.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.
Tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas akcentavo Vokietijos svarbą kaip vienos iš pagrindinių strateginių partnerių. Pasak jo, bendradarbiavimas apima ne tik prekybą ar turizmą, bet ir saugumo aspektus – per Klaipėdos uostą transportuojama ir sąjungininkų karinė technika, o pernai čia priimta 12 Vokietijos karinių laivų.
Vokietijos ir Lietuvos krantus jungiantys tarptautiniai keltai užtikrina prekių judėjimą, atveria Lietuvai kelius į pasaulį ir kartu kviečia pasaulį į Lietuvą. Aktyvi prekyba stiprina abiejų šalių ekonomiką ir kuria tvarias augimo perspektyvas. Vokietijos krypties kroviniai Klaipėdos uoste sudaro apie 10 proc. visos krovos“, – sakė A. Latakas.
Vokietija – tarp trijų didžiausių Klaipėdos uosto partnerių
2024 metais Klaipėdos uoste perkrauta beveik 3,8 mln. tonų krovinių, susijusių su Vokietijos kryptimi. Didžiąją dalį – apie 80 proc. – sudaro kroviniai, gabenami tarptautiniais keltais, jungiančiais abiejų šalių krantus.
Per Klaipėdos uostą į Vokietiją ir iš jos transportuojami įvairūs kroviniai: grūdai, trąšos, geležies ir plieno gaminiai, suskystintos gamtinės dujos bei kitos prekės. Stabiliai augantys srautai rodo tvirtą ekonominį bendradarbiavimą ir augantį šio maršruto strateginį vaidmenį.
Partnerystę stiprina ir bendri projektai bei iniciatyvos. Klaipėdos ir Hamburgo uostai yra pasirašę bendradarbiavimo memorandumą, kuriuo siekiama plėtoti infrastruktūrą, dalintis patirtimi ir įgyvendinti bendrus projektus. Be to, Klaipėdos uostas aktyviai dalyvauja Vokietijos partnerių organizuojamuose renginiuose bei yra Hamburgo uosto rinkodaros asociacijos narys.
Praėjusių metų pabaigoje Klaipėdoje viešėjusi Vokietijos delegacija – tarp jų Hamburgo ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai, Liubeko uosto vadovas ir didžiųjų logistikos bei technologijų įmonių atstovai – buvo supažindinta su uosto veikla, infrastruktūros plėtra bei ambicingais ateities projektais, įskaitant pietinės uosto dalies vystymą.
Lietuvos ir Vokietijos jūrinis forumas tampa vis svarbesne platforma, leidžiančia stiprinti dvišalius ryšius, skatinti investicijas ir užtikrinti, kad Klaipėdos uostas išliktų svarbiu logistikos centru Baltijos regione bei patikimu partneriu Europos ir pasaulio rinkose.
