Klaipėdos uostas gali tapti svarbia prekybos jungtimi tarp Indijos ir Baltijos regiono

Klaipėdos uostui – galimybė sustiprinti pozicijas tarptautinėje prekyboje

Darbo vizito Indijoje metu J. Taminskas Naujajame Delyje susitinka su Indijos uostų, laivybos ir vandens kelių ministru Shantanu Thakuru. Susitikime aptariamos galimybės plėtoti transporto jungtis tarp Indijos uostų ir Baltijos jūros regiono, taip pat bendradarbiavimas žaliosios laivybos, uostų skaitmenizacijos ir kibernetinio saugumo srityse.

Lietuva siekia išnaudoti Klaipėdos uosto geografinę padėtį ir jau veikiančias tarptautines transporto jungtis, kad pritrauktų didesnius krovinių srautus iš Indijos.

Indija Lietuvai yra vis svarbesnė partnerė. Daugiau kaip 80 proc. pasaulio prekybos vykdoma jūra, tad atsparūs jūrų transporto maršrutai yra itin svarbūs. Matome potencialą stiprinti susisiekimą tarp Indijos ir Baltijos jūros regiono, nes Klaipėdos uostas – konteinerių perkrovimo lyderis tarp Baltijos šalių, per jį eina pagrindinės laivybos linijos į įvairius Europos ir kitų žemynų uostus. Todėl būtent mūsų Klaipėdos uostas gali tapti ta svarbia jungtimi“, – teigia J. Taminskas.

Ministro vertinimu, Klaipėdos uostas turi galimybių tapti svarbesne tarptautinių tiekimo grandinių dalimi, ypač augant poreikiui diversifikuoti prekybos maršrutus ir mažinti priklausomybę nuo pavienių transporto koridorių.

Krovos rekordai ir augantys prekybos srautai

Klaipėdos uostas pastaraisiais metais stiprina savo pozicijas Baltijos jūros regione. 2025 metais jame perkrauta 39 mln. tonų krovinių, o konteinerių krova pasiekė rekordinį 1,31 mln. TEU. Šis rodiklis rodo uosto pajėgumą aptarnauti didelius tarptautinius krovinių srautus.

Didėjančias bendradarbiavimo galimybes atspindi ir prekybos su Indija duomenys. Susisiekimo ministerijos pateikta informacija rodo, kad 2025 metais per Klaipėdos uostą gabenta 117 tūkst. tonų krovinių, kurių kryptis buvo Indija.

Didžiąją šio srauto dalį sudarė augaliniai riebalai ir aliejai, trąšos bei žemės ūkio produktai.

Ypač sparčiai augo augalinių riebalų krova. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį jų perkrauta 145 tūkst. tonų – 172 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Vis dėlto šie rodikliai nėra tiesiogiai palyginami: bendras 2025 metų krovinių srautas, susijęs su Indija, ir 2026 metų pirmojo pusmečio augalinių riebalų krova apima skirtingas krovinių kategorijas.

Augančios krovos apimtys rodo Klaipėdos uosto potencialą, tačiau tolesnė prekybos su Indija plėtra priklausys ir nuo laivybos bendrovių sprendimų, transportavimo sąnaudų, infrastruktūros pajėgumų bei tarptautinės prekybos sąlygų.

Transporto saugumas tampa vis svarbesnis

Vizito metu J. Taminskas taip pat dalyvauja tarptautiniame jūrų ir vandenynų politikos forume „Sagarmanthan: The Great Oceans Dialogue 2026“.

Diskusijoje „Kritiniai taškai ir sukrėtimai: pasaulinės prekybos arterijų apsauga“ ministras daugiausia dėmesio skiria pasaulinių transporto maršrutų saugumui ir tiekimo grandinių atsparumui.

Pasak J. Taminsko, geopolitinės įtampos ir pasaulinės prekybos trikdžiai rodo, kad valstybėms nebeužtenka užtikrinti vieno jūrų transporto koridoriaus saugumą. Būtina kurti alternatyvius, vienas kitą papildančius maršrutus.

Tokioje sistemoje jūrų uostai, geležinkeliai ir sausumos transportas turėtų veikti kaip vientisas tinklas. Tai leistų lanksčiau reaguoti į galimus tiekimo sutrikimus ir užtikrinti stabilesnį prekių judėjimą.

Ministras akcentuoja, kad transporto infrastruktūros reikšmė neapsiriboja vien ekonominiais interesais. Dabartinėje saugumo aplinkoje ji tampa svarbia valstybių atsparumo ir gynybos sistemos dalimi.

„Rail Baltica“ jungtis – svarbi ir prekybai, ir gynybai

Vienu svarbiausių Lietuvos infrastruktūros plėtros tikslų J. Taminskas įvardija Klaipėdos uosto sujungimą su europinės geležinkelio vėžės projektu „Rail Baltica“.

Tokia jungtis galėtų sustiprinti Klaipėdos uosto konkurencingumą ir kartu sudaryti palankesnes sąlygas kariniam mobilumui.

Mums reikia infrastruktūros, kuri galėtų būti naudojama ne vienam tikslui: ji ne tik turi užtikrinti prekybą, tačiau kartu stiprinti atsparumą, o prireikus – užtikrinti karinį mobilumą. Todėl Lietuvai svarbu sujungti Klaipėdos uostą su „Rail Baltica“ tinklu. Savo transporto jungtis vertiname ne tik kaip Europos koridorius, bet ir kaip svarbią pasaulinių tinklų dalį“, – sako ministras.

Klaipėdos uosto integracija į europinį geležinkelių tinklą galėtų suteikti papildomų galimybių gabenti krovinius tarp Baltijos jūros regiono ir kitų Europos valstybių.

Kartu tai būtų svarbus žingsnis stiprinant dvejopos paskirties transporto infrastruktūrą, kuri prireikus galėtų būti naudojama ir civiliniams, ir kariniams poreikiams.

J. Taminskas pabrėžia, kad transporto jungčių saugumas, konkurencingumas ir atsparumas bus tarp svarbiausių Lietuvos prioritetų 2027 metų pirmąjį pusmetį, kai šalis pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.

Dėmesys – žaliesiems uostams ir naujoms technologijoms

Lietuvos delegacijos vizitas Indijoje apima ne tik prekybos maršrutų plėtros, bet ir jūrų transporto modernizavimo klausimus.

Kartu su susisiekimo ministru tarptautiniame forume dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.

Jis pasisako diskusijoje „The Green Port Paradigm: Where Trade Meets Energy“, kurioje nagrinėjama žaliųjų uostų plėtra, energetikos sprendimai ir galimybės suderinti augančius prekybos srautus su klimato kaitos mažinimo tikslais.

Šios temos tampa vis aktualesnės tarptautinei laivybos rinkai, nes uostams tenka prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų ir didėjančio poreikio mažinti transporto sektoriaus išmetamų teršalų kiekį.

Susitikimuose su Indijos atstovais taip pat aptariamos uostų skaitmenizacijos ir kibernetinio saugumo perspektyvos. Jos svarbios siekiant užtikrinti ne tik veiklos efektyvumą, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

Indijos kryptis – ilgalaikė galimybė Lietuvos logistikos sektoriui

Tarptautiniame forume „Sagarmanthan“ dalyvauja įvairių valstybių vyriausybių, verslo, tarptautinių organizacijų ir jūrų transporto sektoriaus atstovai.

Pagrindinės diskusijų temos apima pasaulinės prekybos ateitį, tiekimo grandinių saugumą, uostų infrastruktūros plėtrą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Lietuvai dalyvavimas šiame renginyje suteikia galimybę pristatyti Klaipėdos uosto pajėgumus ir ieškoti naujų partnerystės galimybių vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų.

Indijos ir Baltijos jūros regiono transporto ryšių stiprinimas taip pat galėtų atverti papildomų galimybių Lietuvos logistikos, krovinių ekspedijavimo ir transporto paslaugų įmonėms.

Vis dėlto kol kas kalbama apie bendradarbiavimo galimybes, o ne konkrečius susitarimus dėl naujų laivybos maršrutų ar investicijų. Jų įgyvendinimas priklausys nuo tolesnių valstybių, uostų administracijų ir privataus verslo sprendimų.

Lietuvos siekis aiškus – pasinaudojant Klaipėdos uosto infrastruktūra ir planuojamomis geležinkelių jungtimis, sustiprinti šalies vaidmenį tarptautinėse prekybos grandinėse ir pritraukti daugiau krovinių iš sparčiai augančių pasaulio rinkų.