Bendra viešųjų ir privačių investicijų vertė gali siekti apie 1,4 mlrd. eurų. Projektu siekiama ne tik didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą Baltijos regione, bet ir stiprinti Lietuvos ekonominį bei nacionalinį saugumą.
Uostas galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus
Įgyvendinus pietinės uosto dalies plėtrą, naujoji teritorija galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus. Skaičiuojama, kad per artimiausius 25 metus projektas šalies ekonomikai galėtų sukurti apie 7 mlrd. eurų naudą, o per 50 metų uosto veikla generuotų apie 1,2 mlrd. eurų pajamų.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad projektas yra būtinas siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą jūrų transporto sektoriuje.
Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti, stiprinti konkurencingumą ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Pietinės uosto dalies vystymas iš esmės keis Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, galimybes ir perspektyvas“, – teigia ministras.
Jo teigimu, kartu su naujos uosto teritorijos vystymu itin svarbu investuoti ir į miesto transporto infrastruktūrą, kad plėtra būtų naudinga tiek verslui, tiek Klaipėdos gyventojams.
Investicijos apims ne tik uostą, bet ir svarbiausius kelius
Vienas svarbiausių projekto akcentų – lygiagrečiai planuojama modernizuoti Klaipėdos transporto infrastruktūrą. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, kad uosto plėtra negali vykti neinvestuojant į kelius, kurie aptarnauja augančius krovinių srautus.
Pasak jo, būtina įgyvendinti pietinio aplinkkelio projektą, kuris leistų sunkųjį transportą nukreipti nuo gyvenamųjų rajonų, sumažinti triukšmą, oro taršą ir spūstis. Kartu, anot mero, būtina užbaigti Jakų žiedo rekonstrukciją bei išplėsti krašto kelią Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda iki keturių eismo juostų.
Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pažymi, kad visi šie projektai planuojami kaip vientisas logistikos mazgas.
Aktyviai dirbame ties visu uostamiesčio logistikos mazgu – pradedant Klaipėdos pietiniu aplinkkeliu bei Jakų žiedo modernizavimu ir baigiant krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda rekonstravimu. Tokio masto infrastruktūros kūrimas yra ilgalaikis procesas, todėl veiksmus planuojame taip, kad susisiekimo infrastruktūra aplink uostą augtų kartu, o ne eitų iš paskos“, – sako viceministrė.
Nauja teritorija bus pritaikyta ir kariniam mobilumui
Pagal projektą Klaipėdos uosto akvatorijoje bus suformuota apie 100 hektarų naujos sausumos teritorijos. Joje numatoma įrengti apie 1,3 kilometro ilgio giliavandenes krantines bei naujus pietinius uosto vartus.
Teritorija bus pritaikyta ne tik komercinei veiklai – krovai, logistikai, pramonei ir žaliosios energetikos projektams, bet ir karinio mobilumo poreikiams. Įstatymas taip pat numato, kad visa naujai sukurta žemė ir pagrindinė infrastruktūra nuosavybės teise priklausys valstybei.
Projektas apima ir pietinės marinos statybą. Joje planuojama įrengti apie 500 vietų mažiesiems laivams. Tikimasi, kad ši infrastruktūra prisidės prie jūrinio turizmo plėtros ir sustiprins uosto ryšį su miestu.
Plėtra bus finansuojama kartu su privačiais investuotojais
Pietinės uosto dalies plėtrai pasirinktas mišrus finansavimo modelis. Preliminariais skaičiavimais, naujos teritorijos suformavimas ir pagrindinės infrastruktūros įrengimas kainuos apie 600 mln. eurų. Mažiausiai 300 mln. eurų turėtų sudaryti privataus investuotojo pradinis įnašas. Likusi projekto dalis būtų finansuojama Uosto direkcijos nuosavomis ir skolintomis lėšomis bei kitais finansavimo šaltiniais.
Be to, tikimasi papildomai pritraukti apie 800 mln. eurų privačių investicijų į terminalų, statinių, įrangos ir kitos veiklai reikalingos infrastruktūros vystymą. Galutinė šių investicijų apimtis priklausys nuo būsimų operatorių verslo planų.
Priimtas įstatymas sudaro teisinį pagrindą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai skelbti būsimo operatoriaus konkursą ir išnuomoti naujai suformuotą teritoriją. Viešo konkurso tvarką dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Pirmieji darbai prasidės jau šiemet
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, pietinės uosto dalies plėtra yra nuoseklus ilgalaikės uosto vystymo strategijos tęsinys.
Šiuo metu jau pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusia bendrove „Tilsta“, kuri statys pietinius uosto vartus. Statybos turėtų prasidėti šių metų rudenį.
Numatoma, kad iki 2028 metų pabaigos bus suformuota nauja sausumos teritorija ir įrengta pagrindinė infrastruktūra, o pirmieji operatoriai veiklą naujojoje pietinėje uosto dalyje galėtų pradėti 2029 metais. Projekto įgyvendinimą prižiūrės Vyriausybės sudaryta komisija.
