Klaipėdos uosto krovos rezultatai pranoko lūkesčius: uostas išlieka įsitvirtinęs aukštoje vietoje

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Klaipėdos uoste sausio–spalio mėnesiais fiksuota 30,2 milijono tonų krovinių krova. Tai 19,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau rezultatai pranoksta metų pradžios prognozes.

Klaipėdos uosto krovos rezultatai pranoko lūkesčius: uostas išlieka įsitvirtinęs aukštoje vietoje
KVJUD nuotr.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, pusę krovos sudarė generaliniai kroviniai, kuriems be krovinių konteineriuose dar priskiriami medienos, geležies ir plieno, metalo konstrukcijų, šaldyti bei ro-ro kroviniai. 60 procentų pakilęs krovos prieaugis krovinių konteineriuose laikosi be pakeitimų.

“Lyginant konteinerių krovą (TEU) su kituose Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, Klaipėdos uoste ji didėjo labiausiai”, – pranešė Susisiekimo ministerija.

Krovinių konteineriuose krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, TEU

Šaltinis: KVJUD

Skystų krovinių pilta 13,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Jų krova šiemet siekė daugiau nei 6,5 milijono tonų. Birių krovinių segmento krova krito.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai tūkst. t

Šaltinis: KVJUD

“Klaipėdos uostas, žvelgiant į 2022 m. sausio–spalio mėnesių krovos statistiką ir palyginus ją su Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, išlieka įsitvirtinęs 4-oje vietoje”, – praneša Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Krova Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose, tūkst. t

Šaltinis: KVJUD

Rezultatai pranoksta prognozes

Uosto vadovas Algio Latako teigimu, šių metų krovos rezultatai yra apie 15 proc. geresni nei prognozuota metų pradžioje.

Sakyčiau, kad uostas, uosto kompanijos susitvarkė, rado krovinių nežiūrint to, kad mes prognozavome 30-35 proc. kritimą, dabar jis yra 19,7 proc. Tai maždaug apie 15 proc. geresnis rezultatas nei prognozė. Tuo galima džiaugtis, nežinau, kiek plačiai, bet jeigu baigsim su tokiais rezultatais metus, aš tikrai manysiu, kad jie uostui yra geri“, – BNS sakė A. Latakas.

Pasak jo, krovos praradimus uoste lėmė mažesnis perkraunamų trąšų kiekis. 

Kas priklauso nuo įmonių, nuo uosto, tai viskas vyko sklandžiai ir vystėsi į priekį. Mes negalime geopolitinių dalykų paveikti, kurie tam tikrus srautus nukirto tiesiog per naktį, o tų pasekmių likvidavimas yra labai ilgas. Žiūrinti bendrai, pagrindines krovinių kryptis, tai skysti kroviniai augo, generaliniai kroviniai augo nepaisant visų tų aplinkybių. Birių krovinių minusą iš esmės lėmė trąšos, jų buvo 32 proc. viso krovos krepšelio pernai, šiemet jų yra likę 11 proc.“, – sakė A. Latakas.

Vasarį dėl ES ir JAV sankcijų bei Lietuvos Vyriausybės sprendimo, jog Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, nutrauktas šios bendrovės trąšų tranzitas per Klaipėdą. Uoste pastaraisiais metais buvo perkraunama maždaug 11 mln. tonų „Belaruskalij“ produkcijos.

Šaltinis: KVJUD, Susisiekimo ministerija, BNS

Populiariausi
komentarai
0 komentarai
Naudotojas pašalintas
Populiariausi