TransInfo

Wikiemdia/Vladimir Menkov CC SA 3.0

Tirolis turi svarbų argumentą, kad reikėtų riboti tranzitą per Brennerio perėją. Viena trečioji sunkvežimių renkasi ilgesnį kelią

Sunkvežimių judėjimo Alpėse tyrimų rezultatai parodė, kad vos 40 proc. transporto priemonių, vykstančių tranzitu per Brennerio perėją, renkasi trumpiausią trasą. Net 33 proc. iš jų važiuoja 60 kilometrų ilgesniu keliu. Deja, tai argumentas Tiroliui, kad galėtų įvesti kitus ribojimus sunkvežimių judėjimui. 

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Ingrid Felipe, Tirolio gubernatoriaus pavaduotoja, vadovaudamasi 2020 m. spalio mėnesio valstijos parlamento rezoliucija, pavedė valstijos mobilumo planavimo departamentui paskelbti konkursą tyrimui, kuris parodytų, koks iš tikrųjų yra sunkvežimių srauto judėjimas Tirolyje, atlikti. 

Tyrimas paremtas naujausiais 2019 m. CAFT (Cross Alpine Freight Transport Study) analizės duomenimis. CAFT apima sunkvežimių vairuotojų kelių tyrimus pagrindinėse visos šalies sankryžose bei sunkvežimių vairuotojų, kurie naudojasi RoLa (sunkvežimių gabenimas geležinkeliu), tyrimus. 

Tyrimo metu buvo analizuojami aštuoni Alpių pasienio kontrolės punktai Šveicarijoje ir Austrijoje, visų pirma Brennerio, Tauerno ir Gotthardo perėjose. 

„Iš tikrųjų tik nedidelė sunkvežimių dalis, važiuojanti Brennerio perėja, vyksta palankiausia trasa. Daugelis jų, kertančių Brennerio perėją, įveikia papildomus kilometrus, nes šis sprendimas ekonomiškesnis vežėjui“, – tyrimo rezultatus komentuoja Günther Platter, Tirolio gubernatorius. 

Tyrimas rodo, kad 2019 m. 33 proc., t. y. daugiau nei 880 tūkst., sunkvežimių per metus turėjo galimybę rinktis trasą, vedančią per kitą Alpių kalnų perėją – trumpinant kelią daugiau nei 60 kilometrų.

Būtent todėl ši tranzito dalis turėtų būti traktuojama kaip aplinkkelis. 40 proc. tranzitu vykstančių sunkvežimių Brennerio perėjoje naudojasi optimalia trasa. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Gotthardo perėjoje Šveicarijoje tai beveik 97 proc. tranzitu vykstančių sunkvežimių. Maždaug viena penktoji visų tranzitu Brennerio koridoriumi vykstančių sunkvežimių galėtų rinktis alternatyvią trasą, t. y. 120 km trumpesnę“, – aiškina Ingrid Felipe. 

Kodėl apsimoka važiuoti ilgesne trasa per Brennerio perėją?

Atlikus tyrimą, regiono valdžios padarė teisingą išvadą, kad trasos kertant Brennerio perėją pasirinkimas, nepaisant papildomai įveikiamų kilometrų, yra pigesnis dėl mažesnių kelių mokesčių ir kuro kainų.

Tai reiškia, kad būtina nedelsiant nustatyti faktines kelyje patiriamas išlaidas, panaikinant dyzeliniams varikliams taikomas privilegijas ir didinant mokesčius Brennerio koridoriuje. Gavę patikimus tyrimo rezultatus, toliau tęsime darbą šiuo klausimu“, – aiškina Tirolio gubernatoriaus pavaduotoja.

„Tranzito klausimas gali būti išspręstas tik viršregioniniu lygmeniu, Europos lygmeniu. Visa labai jautri trasa iš Miuncheno į Veroną reikalauja išlaidų analizės. Brennerio koridoriumi vykstančių transporto priemonių srautas didesnis nei visose Šveicarijos Alpių kalnų perėjose apskritai paėmus ir būtina ją atlaisvinti“, – pabrėžia Platter. 

Paantraštės