Nevyriausybinės organizacijos “Transport & Environment” (T&E) parengta ataskaita pagrįsta daugiau kaip 560 reisų, kuriuos atliko keturi pasauliniai laivų savininkai – MSC, “Maersk”, “Hapag-Lloyd” ir CMA CGM, analize.
Dokumento autoriai nustatė, kad 86 proc. atvejų vežėjų taikomi mokesčiai už prekybą apyvartiniais taršos leidimais buvo didesni už faktines laivybos bendrovių patirtas išlaidas. Tokiu būdu laivų savininkai, pasak ataskaitos autorių, galėjo gauti stulbinamą pelną.
Netikėtą pelną (pagautę) T&E analitikai apibrėžė kaip skirtumą tarp laivybos bendrovių nustatytų apyvartinių taršos leidimų prekybos mokesčių ir faktinių išlaidų, patirtų dėl ATLPS. Siekdami nustatyti prekybos apyvartiniais taršos leidimais išlaidas, jie naudojo 2022 m. energijos vartojimo efektyvumo duomenis ir laivybos bendrovių priimtą 90 eurų anglies dioksido emisijos kvotų kainą (CMA CGM atveju – 80 eurų) už toną.
Milijonai pelno per metus
Ataskaita rodo, kad “Maersk” iš per didelių mokesčių gauna didžiausią pelną už reisą. Bendrovė vidutiniškai uždirba apie 60 tūkst. eurų už vieną reisą. Kiti laivų savininkai uždirba gerokai mažiau: “Hapag-Lloyd” – 23 tūkst. eurų, MSC – 16 tūkst. eurų, CMA CGM – 14 tūkst. eurų.
Pasak T&E analitikų, kai kurie reisai laivų savininkams atneša didžiulę pagautę. Pavyzdžiui, vienas reisas iš Kinijos į Vokietiją laivu “Elly Maersk” Danijos bendrovei atnešė 325 tūkst. eurų netikėto pelno. Bendrovė “Hapag-Lloyd” iš panašaus reiso uždirba 204 tūkst. eurų, o CMA CGM iš reiso iš Europos į Jungtines Amerikos Valstijas – 139 tūkst. eurų.
Nors iš kai kurių reisų netikėtas pelnas ne visada būna toks didelis, šimtus laivų turintiems vežėjams tai reiškia milijonus eurų permokų per metus”, teigia ataskaitos autoriai.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad net ir esant 35 proc. laivo apkrovimui, vežėjai gali gauti pagautę net iš dviejų trečdalių reisų.
Pasaulio laivų savininkų laivybos kainų jautrumo (Price Sensitivity Meter) analizė, eurais
| Bendrovė | Pagrindinės vidutinės pajamos už reisą | Pagautė iš vieno reiso, kai už toną mokama 53 eurai | Vidutinis vieno reiso pelnas, kai laivas pakraunamas 35 proc. |
| “Hapag-Lloyd” | 23 000 | 40 000 | -5 000 |
| MSC | 16 000 | 35 000 | 4 000 |
| “Maersk” | 60 000 | 71 000 | 25 000 |
| CMA CGM | 14 000 | 20 000 | 2 000 |
| Visi į analizę įtraukti laivai | 25 000 | 35 000 | 4 000 |
| Ekonomiški reisai | 486 (86%) | 553 (98%) | 371 (66%) |
| Nuostolingi reisai | 79 (14%) | 12 (2%) | 194 (34%) |
| Pelningi laivai | 71 (89%) | 79 (99%) | 51 (64%) |
| Nuostolingi laivai | 9 (11%) | 1 (1%) | 29 (36%) |
Kainos: Maersk”, “Hapag-Lloyd” ir “MSC” – 90 eurų už toną, “CMA CGM” – 80 eurų. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos kaina – 56,75 EUR už toną / Šaltinis: T&E
“Maersk” reakcija
Trans.iNFO redakcijai atsiųstame pareiškime laivybos milžinė “Maersk” kritikavo “Transport & Environment” atlikto tyrimo metodiką, kuri “leidžia daryti klaidingas išvadas, neatspindinčias realios padėties pramonėje”.
Analizėje neatsižvelgiama į daugelį veiksnių, kurie turi įtakos laivybos bendrovių išlaidoms, susijusioms su ATLPS, taigi ir papildomiems mokesčiams”, – teigė Danijos laivų savininkė.
Bendrovės teigimu, duomenys apie CO2 priemoką už konteinerį yra pasenę. “Maersk” kiekvieną ketvirtį koreguoja papildomą mokestį ir grindžia jį atitinkama CO2 rinkos kaina. Tuo tarpu “T&E” analizėje, pasak vežėjo, kaip bendra “Maersk” taikoma ATLPS kaina naudojama 90 Eur už toną, “nors analizėje aiškiai nurodyta, kad šis skaičius yra tik apytikris”.
Pareiškime bendrovė taip pat teigė, kad “T&E” ataskaitoje pateikti “klaidingi subsidijų skaičiavimai”.
Pagrindinis analizės bruožas – dėmesys skirtas atrinktiems sandoriams. Tačiau analizė grindžiama klaidingais šių sandorių subsidijų įverčiais. Šiuose senesniuose įverčiuose atsispindi didesnė apyvartinių taršos leidimų kaina, dėl kurios patiriamos didesnės sąnaudos. Tai savo ruožtu lemia klaidingas išvadas. Naujesni subsidijų įverčiai pateikti maersk.com svetainėje ir atspindi mažesnes leidimų kainas”, pareiškė vežėjas.
