TransInfo

Lenkijos ir Vengrijos veiksmai baigėsi nesėkme. ES teismas atmetė skundą dėl komandiravimo direktyvos

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) atmetė Vengrijos ir Lenkijos pareikštus ieškinius dėl komandiruotų darbuotojų teises stiprinančios direktyvos panaikinimo. Šios šalys teigė, kad ši teisė pažeidžia laisvę teikti paslaugas ES teritorijoje ir jos pagrindas yra neteisėtas.

Komandiravimo direktyvoje nustatyta, kad komandiruotiems darbuotojams turi būti mokamas įprastas priimančiosios šalies atlyginimas, o ne kaip iki šiol – minimalus. Be to, jei komandiruotė yra ilgesnė nei 12 mėnesių (esant tam tikroms išimtims – daugiau nei 18), tuomet turi būti laikomasi visų priimančiosios valstybės narės įdarbinimo sąlygų. ES Teisingumo Teismas nurodė, kad nėra pagrindo skųsti minėtų nuostatų.

“Priimdamas šią direktyvą Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti, kad laisve teikti paslaugas būtų naudojamasi teisingomis sąlygomis, t. y. užtikrinant konkurenciją, kuri toje pačioje valstybėje narėje nebūtų grindžiama iš esmės skirtingų darbo sąlygų taikymu, atsižvelgiant į tai, ar darbdavys įsisteigęs toje valstybėje narėje, ir kartu užtikrinant kuo didesnę komandiruotų darbuotojų apsaugą”, – rašoma ESTT spaudos pranešime

Teisingumo Teismas atkreipė taip pat dėmesį, kad skundas dėl to, jog direktyva “panaikina tam tikrose valstybėse įsisteigusių paslaugų teikėjų konkurencinį pranašumą”, nėra pagrįstas, nes “direktyva numatyta užtikrinti, kad komandiruotiems darbuotojams būtų taikomos visos priimančiojoje valstybėje narėje galiojančios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kurios privalomos šioje valstybėje”. Taigi, pagal Teismą, “šia direktyva nedaromas poveikis kitiems įmonių, kurios komandiruoja darbuotojus, sąnaudų veiksniams, kaip antai šių darbuotojų našumui ar veiksmingumui”.

Antras ESTT sprendimas

Tai sekantis, labai svarbus ESTT sprendimas, susijęs su Komandiravimo direktyva. Gruodžio pradžioje Teismas nusprendė, kad šis įstatymas turėtų būti taikomas ir transporto sektoriui. Tai reiškia, kad tokie teisės aktai, kaip MiLoG ir Loi Macron, yra legalūs ir “gali būti taikomi Vokietijos ir Prancūzijos teritorijoje”.

Teisingumo Teismas paragino valstybes nares užtikrinti, kad būtų garantuota darbuotojų gerovė, tarp kitko pasirūpinant tuo, kad jiems būtų taikomos kolektyvinėse sutartyse garantuojamos sąlygos.

ESTT nuotr.

Paantraštės