Jungtinės Karalystės įstatymai už nelegalių asmenų gabenimą numato iki 2.000 svarų sterlingų baudą už kiekvieną nelegalų asmenį. Nepaisant numatytos atsakomybės, ir transporto įmonės, ir jų vairuotojai ne visuomet imasi reikiamų priemonių ir vykdo saugumo reikalavimus. Tokiu būdu sudaromos sąlygos nelegaliems asmenims patekti į transporto priemonę, o tai, savo ruožtu, lemia administracinių baudų skyrimą.
Įprastai transporto įmonė (vežėjas) sumoka ne tik įmonei, bet ir įmonės darbuotojui (vairuotojui) skirtą baudą. Taip transporto įmonė išvengia kitų neigiamų padarinių:
– atsakomybės prieš užsakovą/siuntėją dėl sutartinių įsipareigojimų (vežimo sutarties) neįvykdymo (krovinio sugadinimo, pavėluoto pristatymo),
– transporto priemonės prastovų,
– stovėjimo aikštelių mokesčių,
– vairuotojo pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidų,
– draudimo (ribojimo) transporto priemonei (vairuotojui) ateityje atvykti į šalį ir pan.
Šitaip tarp transporto įmonės (darbdavio) ir vairuotojo susiklosto dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai – pirma, iš darbo teisės kylantys darbuotojo materialinės atsakomybės teisiniai santykiai, ir, antra, dėl transporto įmonės už vairuotoją sumokėtos baudos atsirandantys civiliniai teisiniai santykiai (nepagrįstas praturtėjimas).
Kokio dydžio žalą sumoka vairuotojas?
Kaip yra nurodęs Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-904-254/2018, transporto įmonei (vežėjui) paskirta ir jos sumokėta bauda vertinama kaip darbdavio (transporto įmonės) nuostoliai, atsiradę dėl darbuotojo (vairuotojo) kaltės. Todėl žala turėtų būti priteisiama remiantis darbo teisės normomis.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 153 straipsnyje numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai ji padaryta tyčia (DK 154 straipsnis). Taigi nuo vairuotojo kaltės formos priklauso, kokią dalį (ar visą) transporto įmonei skirtos baudos jam gali tekti kompensuoti.
Teismai, vertindami, kokio dydžio žalą vairuotojui gali tekti atlyginti transporto įmonei, analizuoja įvairias aplinkybes:
– ar vairuotojas atsargiai ir rūpestingai vykdė savo pareigas,
– ar sustojo tik saugiose stovėjimo aikštelėse,
– ar tikrino transporto priemonę po kiekvieno sustojimo ir prieš įvažiuodamas į Jungtinę Karalystę.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2A-1502-773/2017 Kauno apygardos teismas nurodė, kad vairuotojo elgesys, kuomet jis sustojo po Prancūzijos pasienio kontrolės posto ir prieš įvažiuodamas į Jungtinės Karalystės pasienio zoną nepatikrino vairuojamos transporto priemonės, ko pasekoje nelegalūs asmenys pateko į transporto priemonę, laikytinas pakankamu, kad vairuotojas atlygintų žalą transporto įmonei.
Kita vertus, teismas atsižvelgė, kad transporto įmonė (darbdavys) nevykdė jai keliamų reikalavimų dėl efektyvios apsaugos sistemos nuo nelegalų apsisaugojimo įgyvendinimo, todėl vairuotojas turėjo atlyginti tik dalį transporto įmonei skirtos baudos. Svarbi aplinkybė yra vairuotojo patirtis, vežant krovinius į Jungtinę Karalystę.
Štai civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nurodė, kad transporto įmonės reikalavimas, priteisti iš vairuotojo sumokėtos baudos dalį, lygią vairuotojo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiui, yra pagrįstas, kadangi vairuotojas turėjo pakankamai patirties ir įgūdžių, jog išvengtų nelegalių asmenų patekimo į transporto priemonę.
Civilinėje byloje Nr. e2A-904-254/2018 Kauno apygardos teismas nurodė, jog vairuotojas, turintis atitinkamo darbo patirties, privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu, kreiptis į transporto įmonę ir reikalauti trūkstamų privalomų nurodymų (be kita ko, nurodymų dėl saugių ir nesaugių stovėjimo aikštelių).
Ne pareiginių nuostatų nevykdymas, o įstatymų pažeidimas
Transporto priemonėje aptikus nelegalius asmenis, vairuotojo veikos neteisėtumas kvalifikuojamas ne kaip pareiginių nuostatų nevykdymas, bet kaip įstatymų pažeidimas. Būtent įstatymai (Jungtinės Karalystės Imigracijos ir prieglobsčio įstatymas, Civilinių bausmių praktikos kodeksas) draudžia vairuotojui vežti nelegalius asmenis, draudžia leisti jiems patekti į savo vairuojamą transporto priemonę ir joje būti. Šiuo atveju vairuotojo elgesio neteisėtumas pasireiškia neveikimu – vairuotojas turi pareigą veikti tam tikru būdu, bet jos nevykdo. Dėl vairuotojo neveikimo, kaip minėta, transporto įmonė patiria žalos (turi mokėti baudą), todėl egzistuoja priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys.
Vairuotojo praturtėjimas transporto įmonės saskaita
Svarbu aptarti ir nepagrįsto praturtėjimo teisinius santykius, atsirandančius transporto įmonei sumokėjus baudą už vairuotoją. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.
CK 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kaip civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 nurodė LAT, transporto įmonei sumokėjus vairuotojui skirtą baudą, šis nepatiria tų išlaidų, kurios jam būna neišvengiamos.
Tokiu būdu vairuotojas praturtėja transporto įmonės (darbdavio) sąskaita, nes sutaupo lėšas, skirtas baudai sumokėti. Todėl transporto įmonė regreso tvarka turi teisę reikalauti vairuotojo, kad pastarasis atlygintų transporto įmonės turėtas išlaidas. Šiuo atveju transporto įmonės reikalavimas nėra ribojamas trimis ar šešiais darbo užmokesčiais, be to, transporto įmonei nereikia įrodinėti materialinės atsakomybės sąlygų viseto, nes, tai ne materialinės atsakomybės, o savarankiški nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai.
Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3k-3-236-611/2016 yra išaiškinęs, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
- Pirma, turi būti nustatyta, ar vairuotojas yra praturtėjęs dėl transporto įmonės veiksmų (kaip ir minėta, vairuotojas praturtėja transporto įmonės (darbdavio) sąskaita, nes sutaupo lėšas, skirtas baudai sumokėti).
- Antra, turi būti nustatytas vairuotojo praturtėjimą atitinkantis transporto įmonės turto sumažėjimas (transporto įmonė sumoka baudą, todėl jos turtas sumažėja).
- Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp transporto įmonės turto sumažėjimo ir vairuotojo praturtėjimo.
- Ketvirta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Kitaip tariant, transporto įmonė turi teisę reikalauti, jog vairuotojas atlygintų nuostolius tik po to, kai ji sumoka baudą už vairuotoją.
Taigi Jungtinės Karalystės viešosios teisės reikalavimų nevykdantis vairuotojas ne tik turės kompensuoti darbdaviui (transporto įmonei) už jį (vairuotoją) sumokėtos baudos sumą, bet ir atlyginti darbdaviui (transporto įmonei) padarytą žalą, kurios dydis priklausys nuo vairuotojo kaltės formos.
dailymail.co.uk/stock picture nuotr.