Du mėnesius bandę deklaruoti važtaraščius el. mokesčių sistemoje (i.MAS), logistikos specialistai tikina, jog tik laiko klausimas, kada šią sistemą teks keisti iš esmės.
Iš esmės tai yra ta pati muitinės deklaravimo sistema, kurios atsisakėme vos įstoję į Europos Sąjungą (ES). Nuo šiol turime gauti leidimą kroviniui judėti ir grįžtame atgal į 2004 m., nes dabar krovinį pervežti Lietuvos viduje tapo sudėtingiau nei ES“, – sako Arūnas Bertašius, logistikos UAB „Rhenus Svoris“ vadovas.
Verslininkai sako neprieštaraujantys Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikti informaciją apie pervežtus krovinius, tačiau deklaruoti kiekvieną krovinį elektroninėje sistemoje prieš jam pajudant į reisą, vadina absurdu.
Anot Edmundo Daukanto, „Schenker“ direktoriaus, tokia sistema yra kišimasis į įmonės darbo procesą ir jo stabdymas.
Dabar negali pradėti važiuoti, kol negavai patvirtinimo iš mokesčių inspekcijos – vadinasi, krovinys stovi. Ką reikės daryti, jeigu mašina pakrauta, o leidimo važiuoti negausi? Ar įmonė stabdys veiklą vien tik dėl to, kad nepavyksta sistemoje deklaruoti važtaraščio? Tvirtinti, kad sistema visada veiks, negalima. Tokios problemos yra realios, jos kyla Vengrijoje – vienintelėje iš ES šalių, kurioje galioja el. važtaraščių deklaravimo sistema. Tačiau kroviniai nestovi, tiesiog sistema yra apeinama“, – pavyzdį pateikia p. Daukantas.
Pasak p. Bertašiaus, sistemoje yra ir daugiau absurdiškų reikalavimų. Pavyzdžiui, prireikus išrašyti važtaraštį už klientą, šis turi prisijungti prie sistemos ir suteikti logistikos bendrovei įgaliojimą, kas, anot p. Bertašiaus, reiškia daugybę sugaišto laiko.
Negalima vadovautis logika, kad jeigu kažkas nemoka mokesčių, tai visi kiti turi įrodyti, kad moka. Norima sugauti nesąžiningus vežėjus, priverčiant sąžiningus verslus viską deklaruoti. Mums, kad įrodytume, jog esame sąžiningi, reikia padaryti 17 veiksmų. Ironiška, kad tas vežėjas, kuris slepia mokesčius ir nedeklaruoja krovinių, jam net nereikia imtis papildomų veiksmų. Tie, kurie krovinių nedeklaruodavo ir toliau važtaraščių tiesiog nepateiks. Mes šį verslą žinome ir garantuojame, kad tokios priemonės nepadės. Nesąžiningi vežėjai ras kelių sistemai apeiti“, – įsitikinęs p. Bertašius.
Verslininkai skaičiuoja, kad dėl naujos prievolės jiems atsiranda papildomų išlaidų ne tik dėl išaugusių darbo apimčių, bet ir dėl papildomų investicijų į IT ūkį. Neigiamai elektroninių važtaraščių sistemą įvertinę logistikos specialistai tikina, kad tokia sistema taps kliūtimi ir užsienio investuotojams, mat jie mieliau steigs logistikos centrus Latvijoje ar Latvijoje, ir iš ten aprūpins klientus Lietuvoje.
Vadovėliuose parašyta, kad optimalus logistinis atstumas yra 250 kilometrų nuo sandėlio. Lietuva yra labai maža, tad ją aprūpinti iš kitų šalių tikrai galima, ir vietinių pervežimų praktiškai nereikia. Jeigu būčiau investuotojas ir svarstyčiau, kur statyti fabriką – Lietuvoje ar Latvijoje, statyčiau jį Bauskėje. Vežti į Panevėžį, ar į Bauskę? Kilometrų tiek pat, tik važtaraščio nereikia“, – komentuoja p. Daukantas.
Verslininkai tikisi, kad naujos sudėties Vyriausybė imsis iniciatyvos dabar esamą sistemą keisti. Anot logistikos ekspertų, gerai, kad galima atsisakyti popierinių važtaraščių, taip pat ne problema ir krovinį deklaruoti. Didžiausias rūpestis – prievolė deklaruoti iki kroviniui pajudant.
„Pavyzdžiui, į tą pačią mokesčių deklaravimo sistemą pateikti sąskaitas faktūras reikia tik mėnesio gale. Taip turėtų būti ir su važtaraščiais“, – tikina p. Bertašius.
Lapkričio 8 d. VMI pateiktais duomenimis, „i.VAZ“ posistemyje važtaraščių duomenis buvo pateikę apie 7.000 unikalių mokesčių mokėtojų, kuriems galioja prievolė pateikti išrašomų važtaraščių duomenis. Iš viso jie pateikė 1,3 mln. važtaraščių.
Kol bandė – tiko
Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, pabrėžia, kad kuriant „i.VAZ“ posistemį dalyvavo šalies įmonės, tarp kurių buvo ir bendrovių „Rhenus Svoris“ bei „Schenker“ atstovai. Jo teigimu, VMI bendradarbiavo ir su verslo asociacijų atstovais, tarp kurių ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, transporto ir logistikos sektorių atstovaujančios organizacijos.
Priimta važtaraščių duomenų teikimo tvarka yra bendras šio darbo rezultatas. Norime akcentuoti, jog darbo grupėje nesulaukta pastabų, kad sistemos modelis prieštarauja verslo logikai, daugiausia diskutuota dėl techninių duomenų perdavimo aspektų“, – sako p. Klerauskas ir pabrėžia, kad panašios sistemos veikia ir kitose šalyse, ne tik Lietuvoje.
Pašnekovas sako, kad vienas iš dažniausiai pasitaikančių pažeidimų krovinių gabenimo sektoriuje – realizacinių pajamų slėpimas, kai nesulaukus patikrų kelyje, kelių transportu gabenamo krovinio važtaraštis yra tiesiog sunaikinamas ir įvykusi ūkinė operacija niekur nefigūruoja.
Važtaraščių duomenų pateikimas į „i.VAZ“ prieš išgabenant krovinį, buvo esminis koncepcinis sprendimas siekiant užkardyti šį pažeidimą, leidžiantis nesunaikinamais e. važtaraščiais užfiksuoti ūkinės operacijos faktą. Pažymėtina, kad prieš išgabenant krovinį važtaraščių duomenis „i.VAZ“ posistemį mokesčių mokėtojai gali pateikti per 7 dienas iki važtaraštyje nurodytos krovinio išgabenimo datos ir laiko“, – primena p. Klerauskas.
VMI viršininko pavaduotojas pabrėžia, kad reikalavimas pateikti važtaraščio duomenis nėra tapatus leidimui krovinį vežti, be to, važtaraštis ir reikalavimas jį turėti, sako jis, nėra naujas reikalavimas – visa tai jai seniai reglamentuota Kelių transporto kodekse.
Turime pavyzdingų įmonių, kurios nelaukdamos paskutinės minutės sugebėjo reaguoti į situaciją ir pritaikė savo sistemas automatiniam duomenų teikimui“, – kalba p. Klerauskas.
VMI pabrėžia ir tai, kad jeigu mokesčių mokėtojų ir VMI netenkins sistemos veikimo greitis ar kiti procesai, bus ieškoma sprendimų. Sistema tobulinama ir dabar. Pabrėžiama, kad numatytas ir pereinamasis laikotarpis, kurio metu kylančios problemos sprendžiamos, o mokesčių mokėtojams netaikomos jokios sankcijos.
Šaltinis: vz.lt
