Lietuvoje dar nenutilo kalbos apie Norvegijoje įdarbintų vairuotojų išnaudojimą, o jau ruošiasi sekanti afera. Šį kartą – su Švedijoje ir Lietuvoje žinoma bendrove “Raisitra”, kuri nesumokėjo savo vairuotojams virš 80 tūkst. Eur. 

Henrik Matulevič tai 15 metų patirtį turintis vairuotojas. Prieš dvejus metus, 2017 m. jis įsidarbino Vilniuje registruotoje įmonėje „Raisitra“. Transporto įmonės savininkas, Raimondas Balčiūnas, už darbą Švedijoje turėjo mokėti 87 Eur dienpinigių. Turėjo, tačiau,  pasak vairuotojų, to nedarė. Užuot to, mokėjo vos 32,50 Eur.

įmonėje dirbančių vairuotojų nuomone, savininkas panašiai apgavo daugiau nei 50 darbuotojų.

„Gali būti, kad net ir daugiau. „Raisitroje“ vyko nuolatinė vairuotojų rotacija. Kiek iš jų atsisakė reikalauti grąžinti jiems skolą, sunku įvertinti. Tačiau aš manau, kad jų buvo 50 ar net daugiau“, – pokalbyje su Trans.INFO pasakė Henrik Matulevič.

Tai patvirtina ir kiti vairuotojai. Per pastaruosius kelerius metus darbuotojai įmonėje keitėsi labai dažnai. Kai kurie nenorėjo kreiptis į teismą, kiti tiesiog neturėjo tam laiko.

„Dirbau „Raisitroje“ vieną kadenciją , šešias savaites. Pagal žodinį susitarimą turėjau gauti 87 Eur dienpinigių. Tuo tarpu grįžus iš Švedijos į Lietuvą paaiškėjo, kad darbdavys man sumokėjo tik 70 Eur. Tokiu būdu iš uždirbtų maždaug 3,6 tūkst. Eur gavau tik 2,9 tūkst. Nusprendžiau daugiau su ja nebendradarbiauti. Jei įmonė sukčiauja pirmosiomis darbo dienomis, kad būtų toliau? Nusprendžiau nesikreipti į teismą – tam reikia daug laiko, o aš turiu dirbti, išlaikyti savo šeimą“, – sako Šarūnas Palažija, vairuotojas iš Alytaus.

-
+

Skola vairuotojams – daugiau kaip 80 tūkst. Eur

Tačiau kai kurie vairuotojai nusprendė kovoti už jiems nesumokėtus pinigus. Bendra nesumokėtų vairuotojams atlyginimų suma sudaro 80 tūkst. Eur. Neskaitant tų darbuotojų, kurie nusprendė skolos neišieškoti.

„Ieškinius prieš darbdavį pateikė daugiau kaip 20 vairuotojų. Priklausomai nuo darbuotojo, įmonė nesumokėjo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Vežėjo skola vairuotojams tai daugiau kaip 80 tūkst. Eur“, – pasakė Gintaras Čiužas, Baltijos transporto profesinių sąjungų „Solidarumas“ vadovas.

„Man Raimondas Balčiūnas skolingas 5 349 Eur atlyginimą už tarptautinio sunkvežimio vairuotojo darbą. Nepaisant reguliarių reisų į Švediją, nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. negavau iš jo jokio atlyginimo“, – pasakė Henrik Matulevič.

Remiantis Trans.INFO redaktorių gauta dokumentacija, „Raisitra“ mokėjo pusę dienpinigių normos. Pagal Švedijos įstatymus, profesionaliems vairuotojams dienpinigių suma turėtų būti 65 Eur. Lietuvos vežėjas įsipareigojo – pagal žodinį susitarimą – sumokėti 87 Eur dienpinigių. Tuo tarpu darbo sutartyje įrašė nuostatą, pagal kurią turėjo būti mokama vos 50 proc. normos. Tokiu būdu į Skandinaviją komandiruoti vairuotojai gaudavo 32,50 Eur dienpinigių.

Po straipsnio publikacijos „Raisitros” atstovai pareikalavo pašalinti savo komentarus, tačiau pokalbio su įmonės vadovu ir teisininku metu sužinojome, kad „Raisitros” partnerė, švediška įmonė „Lundåkra Frakt AB“, kuriai vežėjas samdė vairuotojus, bankrutavo. Dėl to bendrovė negalėjo sumokėti „Raisitrai”, o ji – vairuotojams.

“Raimondas Balčiūnas teisinasi tuo, kad bankrutavo jo partneris „Lundåkra Frakt AB“. Tačiau po to, kai ši įmonė neva bankrutavo ir nesumokėjo jam pinigų, Balčiūnas siuntė mus dirbti į kitas švediškas įmones, pvz. “Vamos Transport AB”, “C Ahlquist International AB”, – pasakoja Henrik Matulevič.

Nukentėję vairuotojai nusprendė pateikti skundą profesinei sąjungai. Darbuotojai pareikalavo sumokėti trūkstamas dėl nesumokėtų tarifų ir atostogų išmokų susidariusias sumas.

Darbo ginčo komisijos nuosprendis

Darbo ginčo komisija, susidedanti iš komisijos pirmininkės Ritos Černiauskienės, komisijos narių Olgos Kilkinovos ir Arvydo Klimkevičiaus pagal 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. DGKS-5749, nusprendė tenkinti vairuotojų reikalavimus iš dalies. Komisija nutarė, kad šalys nesudarė susitarimo sumokėti 50 proc. dienpinigių tarifo ir kad įrašas nėra teisėtas. Tuo pačių įsakė vežėjui sumokėti trūkstamas sumas, kurios padengs iki 100 proc. dienpinigių sumos.

Komisija taip pat nutarė, kad minimalus mėnesinis atlyginimas, padidintas 1.301 koeficientu, t.y. 494,38 Eur atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus ir kad reikalavimas sumokėti kitokią sumą, nei buvo sutarta pagal darbo sutartį, neturi būti tenkintinas.

-
+

Vilniaus Darbo ginčų komisijos sprendimas – 2019 m. rugsėjo 19 d. Nr. DGKS-5749

„Esu labai patenkintas komisijos nutarimu. „Raisitra“ man skolinga 3,4 tūkst. Eur, kurių ji nesumokėjo už darbą 2019 m. vasario ir kovo mėn. Tai yra didelė suma, kurios nenoriu atsisakyti, galų gale, tai yra atlyginimas už mano darbą. Šioje įmonėje dirbau nuo 2018 metų rugpjūčio. Iki šių metų vasario vežėjas man mokėjo po 87 Eur. Po to staiga nustojo“, – pasakoja Linas Riškus, vairuotojas iš Mažeikių.

„Dėl Darbo ginčo komisijos sprendimo nesu visiškai patenkintas, nors tai neabejotinai pergalė. Vairuotojai, kuriuos atstovauju, norėjo gauti bent dalinę sumą. Šį tikslą mums pasiekti pavyko, todėl komisijos sprendimas tai sėkmė“, – pasakė Gintaras Čiužas.

Pasak „Raisitros” atstovų, vairuotojai žinojo, kad dirbs kitiems subjektams. Jų teigimu, tiek telefonu, tiek pokalbių metu, tiek sutartyje buvo pateikta informacija, kad darbuotojai yra finansiškai atsakingi prieš vežėjo partnerius iš Švedijos. Verslininkai nurodo į darbo sutarties 4.5 punktą, kuriame yra parašyta, kokį atlyginimą turi gauti vairuotojai.

-
+

Laikinojo darbo sutartis Nr. 128 – darbo užmokesčio sąlygos

„Raisitra“ pateikė ieškinius prieš vairuotojus

“Raisitra” bendrovės nuomone, Darbo ginčo komisijos sprendimas pažeidžia gerą vežėjo vardą ir, svarbiausia, pažeidžia jo teises. Dėl to verslininkas nusprendė ginti savo finansus. Vežėjas pateikė ieškinius prieš visus vairuotojus, kurie kreipėsi į Darbo ginčo komisiją.

Profsąjungos vadovo Gintaro Čiužo nuomone, tai sąmoninga vežėjo veikla, kuria siekiama apsisaugoti nuo nurodymo sumokėti tariamą skolą. Teismo bylos truks ilgai, o vežėjui labai reikia laiko.

-
+

„Raisitros” ieškinys

„Tai kažkoks žaidimas. Teismo procesas vyksta ne įmonės registracijos vietoje, Vilniuje, bet visoje Lietuvoje. Tai gana sudėtinga, nes išsklaidyti liudytojai ir vairuotojai turi atvykti į įvairius Lietuvos miestus“, – teigia Gintaras Čiužas.

Jau įvyko trys teismo posėdžiai ir visi trys baigėsi vairuotojų nenaudai. Artimiausi vyks gruodžio 4 ir 5 dienomis.

„Dalyvauju kiekviename teismo posėdyje. Aš negaliu to apleisti. Bendrovė akivaizdžiai sukčiauja. Ir aš vyksiu į visus posėdžius, nepriklausomai nuo to, kur jie vyks“, – sako Linas Riškus.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros