Tiekimo grandinės valdymas, siekiant patenkinti šiuolaikinio kliento lūkesčius, yra labai reiklus. Tačiau šios grandinės kontrolė nebūtinai turi būti sudėtinga, jei atsižvelgsime į OTIF rodiklio naudojimo galimybę. Šio sutrumpinimo reikšmė – on time in full, ką galima išversti – pilnas užsakymas laiku. Kas iš tikrųjų slypi šiame trumpame apibrėžime ir kaip praktiškai naudoti OTIF?
COVID-19 pandemija dar labiau sukomplikavo situaciją, kai pardavimų našta buvo perkeliama nuo pardavimų atliekamų stacionariose parduotuvėse į augančius elektroninės prekybos pardavimus įvairiais formatais. Nepriklausomai nuo platinimo kanalo, mažmeniniai klientai tikisi, kad produktai bus prieinami lentynoje.
Ši problema yra labai reikšminga. Puikų tokios situacijos pavyzdį matome JAV rinkoje, kur maisto produktų pramonė kasmet praranda nuo 15 iki 20 milijonų dolerių pardavimų dėl to, kad atsiranda problemos dėl produktų prieinamumo. Tai sudaro 2–3 procentus visų pardavimų šios pramonės šakoje!
Taigi pagrindinis vartotojų rinkos veiklos iššūkis yra pasiekti aukštą produktų prieinamumo lygį lentynoje, tuo pačiu išlaikant mažas tiekimo grandinės sąnaudas, o taip pat tinkamai valdant atsargas.
Šiuos tikslus pasiekti yra vis sunkiau. Didėjanti tiekimo grandinės komplikacija yra susijusi su klientų poreikiais, vis didesniu asortimentu, platinimo kanalų plėtra ir didėjančiu kainų akcijų skaičiumi.
Kaip apskaičiuoti „case-fill rate”?
Kartu su didėjančiais lūkesčiais dėl produktų prieinamumo lentynoje ir atsargų išlaikymo išlaidų sumažinimo, suintensyvėjo spaudimas dėl pristatymų efektyvumo – toks poreikis kilo gamintojų, mažmeninės prekybos tinklų ir vežėjų atžvilgiu, o to rezultatas būtų efektyvių, patikimų ir greitai reaguojančių tiekimo grandinių sukūrimas.
Optimizuodama tiekimo grandinę, mažmeninės prekybos pramonė patobulino užsakymų vykdymo efektyvumo matavimo būdus, nukrypstant nuo tradicinio case-fill rate ir taikant griežtesnį on-time in-full (OTIF) rodiklį.
Case-Fill rate tai rodiklis nurodomas procentais ir reiškia klientų užsakymų, kuriuos įmonė gali nedelsdama išsiųsti iš sandėlio, skaičių be backorder susidarymo (užsakymai, kurių įmonė negali įvykdyti iš esamų atsargų, tačiau kuriuos užsakė klientai su vėlesne įgyvendinimo data) arba neprarandant masto (pardavimų).
Case fill rate skaičiavimas yra paprastas. Įvykdytų klientų užsakymų skaičius padalijamas iš pateiktų klientų užsakymų skaičiaus. Padauginę rezultatą iš 100, gauname procentinius duomenis.
(Bendras įvykdytų klientų užsakymų skaičius / pateiktų klientų užsakymų skaičius) * 100
Problemiškas rodiklis
Kaip šiame fone atrodo OTIF? Visų pirma, būtina turėti omenyje, kad nėra standartinio šio rodiklio apibrėžimo, taip pat dėl to, kad kiekvienas tiekimo grandinės dalyvis gali jį interpretuoti skirtingai.
Nes pvz., ar on-time reiškia datą, kurios tikisi mažmenininkas, ar gamintojo pažadėtą datą? O gal tai susiję su dalinio viso krovinio pristatymo data arba bet kokio plataus laiko tarpo data visam pristatymui?
Savo ruožtu, ar in-full turėtų būti matuojamas pagal užsakymo komplektavimo, užsakymo linijos ar net konkrečių pakuočių lygį?
Šie skirtumai yra labai svarbūs. Veiksmingas bendradarbiavimas tiekimo grandinėje priklauso nuo tikslumo ir bendro lūkesčių, susijusių su pristatymo efektyvumu, supratimo. Šiandienos požiūrių įvairovė reiškia, kad partneriai gaišo laiką nereikalingoms diskusijoms apie duomenis, o ne sprendžia pagrindines pristatymo problemų priežastis.
OTIF formulė
Nepaisant aukščiau aprašytų sunkumų, pavyko sukurti tam tikrą OTIF apibrėžimą, kurį galima būtų naudoti kaip standartinį. Iš šio apibrėžimo daroma išvada, kad OTIF yra vienas pagrindinių įmonių efektyvumo rodiklių (vadinamas KPI – key performance indicator). Jis išreiškia pristatymų tobulumo lygį (atitinkančių užsakymą), naudojant procentinius duomenis.
Jo formulė atrodo taip:
OTIF = % Kiekybinis atitikimas * % Kokybinis atitikimas * % Pristatymo laiku atitikimas
Kokiose situacijose jis gali būti naudojamas? Įmonės labai dažnai įgyvendina OTIF rodiklį išoriniam klientui, tačiau jis taip pat gali būti naudojamas įmonės vidaus logistikos veiklai vertinti – gali būti pritaikytas dokumentų srautų savalaikiškumui ar procesų funkcionavimui.
OTIF rodiklio vidiniams procesams dėka, vadovybė gali efektyviau stebėti vidinius procesus ir juos tobulinti, bandydama pasiekti kuo aukštesnį šio rodiklio lygį. Tai galiausiai turėtų sumažinti logistikos tvarkymo sąnaudas įmonėje ir taip sumažinti visos tiekimo grandinės išlaidas.
Jau yra įrodymų apie bandymus išvengti baudų už pavėluotą pristatymą, kuris galėjo atsirasti dėl neefektyvių gamintojo veiksmų ir mažmeninės tiekimo grandinės operacijų.
Pavyzdžiui, apie 25 proc. pristatymų atvyksta daugiau nei dviem valandomis greičiau nei reikalaujama. Ankstesnis prekių iškrovimas gali sutrikdyti paskirstymo centro veiklą, savo ruožtu sunkvežimių laikymas iki nustatyto laiko sukelia tai, kad aktyvai lieka nenaudojami, sunaudojant pramonės pajėgumus, tuo pačiu patiriant prastovų išlaidas.
Iš kitos pusės, tik 4 proc. mažmenininkams skirtų siuntų vėluoja daugiau nei 12 valandų, o tai greičiausiai paveiktų produkto prieinamumą lentynoje.
Tiekėjo patikimumo patikrinimas. Kaip jį atlikti?
OTIF taip pat padeda klasifikuoti tiekėjus į patikimumo lygio grupes, o tai savo ruožtu gali sutrumpinti laiką, skirtą pristatymų tikrinimui:
Aukščiausias pristatymų patikimumo lygis
Šios grupės tiekėjui gali būti taikomi pagrindiniai patikrinimai, tokie kaip pakuočių skaičiaus ir asortimento tipų atitikties patikrinimas pagal pristatymo dokumentus. Išsami kontrolė gali būti atliekama tik jeigu įtariami galimi kiekybiniai ir kokybiniai neatitikimai.
Padidėjusi pristatymų patikimumo rizika
Šios grupės tiekėjo kontrolė turėtų būti atliekama taip, kaip aukščiau, papildomai apsvarstant išsamią nustatytos imties procentinės dalies kontrolę (pvz., išsamiai tikrinti 5–10% pristatymų).
Didžiausia pristatymų patikimumo rizika
Šio tiekėjo atveju geriausia būtų atlikti 100% pristatymų kontrolę, bet darant prielaidą, kad jei neatitikimas pastebimas pirmoje pakuotėje, tada iš karto būtina teikti skundą dėl kitų pakuočių neatitikimo, o viso pristatymo rūšiavimo ir patikrinimo išlaidomis apmokestinti tiekėją.
Apibendrinant reikėtų aiškiai pažymėti, kad OTIF rodiklis, jo įgyvendinimas ir nuolatinė stebėsena tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu žymiai pagerins visos tiekimo grandinės efektyvumą. Kita vertus, jo universalumas leidžia jį plačiai naudoti ne tik tiekimo grandinės pabaigoje, t. y. užtikrinant produkto prieinamumą mažmeniniam klientui. Tai gali taip pat efektyviai pagerinti procesus kiekvienoje įmonėje, pagerinti veiklos efektyvumą arba tai, kas finansų direktoriams taip patinka – geresnę pinigų srautų kontrolę optimizuojant atsargų valdymą.
Amerikos McKinsey filialo atlikti tyrimai rodo, kad:
– 79 proc. įmonių visapusiškai stebi OTIF,
– 17 proc. įmonių OTIF stebi atskirai (atskirai „laiku” ir „pilnai”),
– 4 proc. įmonių išvis jo nestebi.
Pixabay nuotr.