Pasienio kontrolės režimas, pradėtas kaip laikina priemonė kovai su nelegalia migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, Vokietijoje jau patvirtintas iki 2026 m. kovo. Ekspertai perspėja – tai rimtas iššūkis Šengeno erdvės vientisumui ir laisvam judėjimui.
Valstybės ir verslo sąnaudos
Remiantis Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo 2024 m. rugsėjo vidurio iki 2025 m. birželio pabaigos Federalinės policijos vykdomų pasienio patikrų sąnaudos siekė 80,5 mln. Eur. Iš jų:
- 37,9 mln. Eur sudarė viršvalandžių išmokos,
- 8 mln. Eur – personalo maitinimas ir apgyvendinimas,
- 2,6 mln. Eur – vadovavimo ir kontrolės įrangai.
Nyderlandų pusėje veiklos kaštai jau viršijo 8 mln. Eur – šios lėšos buvo skirtos laikiniems parkavimams, eismo reguliavimui, ženklinimui ir infrastruktūros palaikymui prie spūstimis apkrautų perėjų.
Tuo pat metu vežėjai skaičiuoja dar didesnius nuostolius. Kiekviena sunkvežimio stovėjimo valanda kainuoja 75–100 Eur. Vien A12 kelyje per metus susidarančių eilių ilgis siekia apie 730 km, tai atitinka 91–182 val. laukimo laiką. Vidutiniai vėlavimai per vieną kelionę siekia 15–30 min.
Šengeno erdvės erozija
Vokietija nėra vienintelė ES šalis, taikanti tokias priemones. Europos Komisijos duomenimis, pasienio patikras vykdo bent dešimt Šengeno valstybių – nuo Prancūzijos ir Austrijos iki Nyderlandų ir Slovėnijos. Dažniausiai nurodomos priežastys – nelegali migracija, terorizmo grėsmės, hibridinės atakos ar organizuotas nusikalstamumas.
Net tradiciškai atviros sienos palaikę Nyderlandai atnaujino ribotas patikras sausumos ir oro sienose iki 2025 m. gruodžio.
