Pagrindinė įtampa kilo dėl išskirtinai aukštų degalų kainų. Vežėjai perspėjo, kad be greitų sprendimų šalis gali priartėti prie logistikos „paralyžiaus“, kuris skaudžiai paliestų gamybą ir prekių paskirstymą.
Lūžis derybose įvyko tuomet, kai Italijos vyriausybė įsipareigojo paramos priemones įtraukti į skubos tvarka Ministrų kabineto patvirtintą nepaprastosios padėties dekretą.
Pagal pasiektą susitarimą numatyta:
- apie 300 mln. Eur mokesčių kreditas kelių transporto įmonėms;
- ketvirtinių kuro akcizo grąžinimų išmokėjimas per 30 dienų nuo prašymo pateikimo;
- galimybė verslo mokesčius mokėti dalimis;
- nuolatinė darbo grupė Transporto ir infrastruktūros ministerijoje sektoriaus klausimams spręsti;
- atkuriama Kelių vežimo ir logistikos generalinė taryba;
- gegužės 25–29 dienomis planuotas streikas sustabdomas.
Siekiama sumažinti apyvartinių lėšų spaudimą
Didžiausią finansinę reikšmę turi 300 mln. Eur mokesčių kreditas. Taip pat spartinamas akcizo grąžinimo administravimas – lėšos įmones turėtų pasiekti per 30 dienų.
Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad dauguma vežėjų dirba su itin mažomis maržomis, todėl net trumpalaikis apyvartinių lėšų trūkumas gali kelti grėsmę veiklos tęstinumui. Degalai, kelių mokesčiai, draudimas ir darbo užmokestis apmokami iš karto, tuo tarpu užsakovai sąskaitas dažnai padengia tik po 90 ar net 120 dienų.
Asociacijos: sprendimas atsakingas, bet pažadai bus stebimi
„Confartigianato Trasporti“ prezidentas Claudio Riva ir nacionalinis sekretorius Sergio Lo Monte susitarimą įvertino kaip reikšmingą žingsnį stabilizuojant sektorių. Organizacijos teigimu, sprendimas stabdyti streiką priimtas siekiant išvengti papildomos įtampos šalies ekonomikai.
UNATRAS taip pat palankiai įvertino rezultatą, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia – nuoseklus susitarimų įgyvendinimas ir nuolatinis dialogas su institucijomis.
Sektorius patiria ilgalaikį spaudimą
Italijos keliuose eksploatuojama apie 741,5 tūkst. sunkiasvorių transporto priemonių, kurių masė viršija 3,5 tonos. Daugiausia jų registruota pietiniuose regionuose – per 318 tūkst. Pagal regionus pirmauja Lombardija (per 91 tūkst.), po jos – Kampanija ir Sicilija.
Per pastarąjį dešimtmetį aktyvių kelių vežimo įmonių skaičius sumažėjo nuo 86,6 tūkst. 2015 m. iki 67,3 tūkst. 2025 m., tai yra 22,2 proc. sumažėjimas. Didžiausi nuosmukiai fiksuoti Aostos slėnyje, Markėse, Lacyje, Friulyje-Venecijoje Džulijoje ir Sardinijoje. Vienintelis regionas, kuriame užfiksuotas augimas, – Trentinas-Alto Adidžė.
Pagal provincijas daugiausia aktyvių įmonių išlieka Neapolyje, Milane, Romoje, Turine ir Salerne.
