Apie sprendimą informuotos Europos Sąjungos institucijos ir valstybės narės. Kadangi Šengeno erdvėje sisteminės vidaus sienų patikros paprastai nėra taikomos, tokiai priemonei būtinas oficialus pranešimas Europos Komisijai.
Ministerijos teigimu, kontrolė tebėra būtina dėl migracijos ir saugumo situacijos. Pareiškime pabrėžiama, kad pasienio patikros yra Vokietijos migracijos politikos pertvarkos dalis. Tikslas – riboti neteisėtą atvykimą, užtikrinti veiksmingesnę grąžinimo politiką ir stiprinti išorės sienų apsaugą bendradarbiaujant su ES partneriais.
Vidaus sienų kontrolė vykdoma nuo 2024 m. rugsėjo, o 2025 m. pavasarį jos buvo išplėstos. Federalinės policijos duomenimis, iki 2025 m. pabaigos nustatyta daugiau kaip 33 tūkst. neteisėtų atvykimų, dauguma asmenų buvo apgręžti.
Tuo pačiu metu sumažėjo prieglobsčio prašymų skaičius. 2025 m. jų pateikta 168 543, kai 2024 m. – 250 945. Tai 32,8 proc. mažėjimas per metus.
Poveikis transportui – papildoma neapibrėžtumo dedamoji
Pratęsimas taikomas beveik visoms Vokietijos sausumos sienoms – su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija, Nyderlandais, Danija, Austrija, Šveicarija, Čekija ir Lenkija. Tai pagrindiniai Europos kelių krovinių vežimo koridoriai.
Nors patikros vykdomos selektyviai, o ne nuolatiniu režimu, transporto įmonėms tai reiškia papildomą planavimo riziką. Pasienio punktuose gali formuotis eilės, o intensyviausiuose maršrutuose – ypač Lenkijos ir Čekijos kryptimis ar šiaurės–pietų ašyje per Austriją – galimi trumpalaikiai spūstys ir grafiko nukrypimai.
Logistikos sektoriui svarbiausia ne tiek pati kontrolė, kiek jos neprognozuojamumas. Net pavieniai sustabdymai gali sutrikdyti pristatymo laikus, ypač just-in-time modeliu grindžiamose tiekimo grandinėse. Todėl vežėjai, planuodami maršrutus per Vokietiją, ir toliau turi numatyti papildinį laiką pasienio kirtimui bent iki 2026 m. rudens.
