Einride nuotr.

Pirmasis toks vairuotojas pasaulyje. Vairuoja vilkiką, nors jame nesėdi

Kitaip nei tradiciniu krovinių gabenimu užsiimančių kolegų atveju, jo darbas yra saugesnis, atliekamas draugiškoje aplinkoje ir įprastomis darbo valandomis, tikina “Einride”. Nuotolinis vairuotojas, sėdėdamas biure, veiks kaip kelių sunkvežimių operatorius.

Vidutinis skaitymo laikas 5 minutės

Skamba kaip mokslinės fantastikos filmo aprašymas? Nieko panašaus – pirmasis nuotolinis vairuotojas ką tik pradėjo darbą, nors jo tapatybė kol kas laikoma paslaptyje. Jį įdarbinusi Švedijos įmonė „Einride“ tikina, kad pristatys darbuotoją šių metų pabaigoje.

Iki šiol bendrovė gyrėsi įgyvendinusi naują, elektrinėmis ir autonominėmis transporto priemonėmis pagrįstą  transporto koncepciją. Ir viskas įvyko įžengiant į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką.

„JAV krovinių transporto rinka yra viena konkurencingiausių ir norint būti šios srities lyderiu, reikia žaisti šioje lygoje. Turime technologiją ir sprendimą, galintį sukelti didžiausius pokyčius transporto sektoriuje nuo tada, kai prieš 100 metų pasirodė sunkvežimiai su dyzeliniais varikliais“, – sako Robertas Falckas, „Einride“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.

Be naujo sunkvežimių vairuotojams darbo tipo pristatymo, įmonė taip pat pristatė naują produktų asortimentą – išmaniąją operacinę sistemą krovinių valdymui bei naujas „Einride Pod“ transporto priemonių versijas, įskaitant „Flatbed Pod“, skirtą konteinerių vežimui JAV rinkoje.

„Einride“ teigia, kad sektoriaus ateitis priklausys be įgulos veikiančioms (prižiūrimoms nuotolinio operatoriaus) ir elektrinėms transporto priemonėms. Įmonė pati gali pasigirti didžiausiu tokio tipo transporto priemonių parku Europoje.

“Einride” vilkikas “T-Pod”

Prieš metus „Einride“ oficialiai pristatė netaršų, autonominį ir gamybai paruoštą vilkiką. Įmonė siūlė keturias sunkvežimio versijas: „AET 1“, „AET 2“, „AET 3“, „AET 4“.

„AET 1“ ir „AET 2“ gali gabenti 16 t krovinį, tačiau gali pasiekti iki 30 km/val. greitį. „AET 1“ skirtas naudoti uždarose patalpose su iš anksto nustatytais maršrutais, kurie geriausiai tinka visiškai autonominiam darbui.

„AET 2“ modelį galima naudoti taip pat, kaip ir „AET 1“, tačiau jis taip pat turi galimybę nuvažiuoti trumpus atstumus viešaisiais keliais tarp paskirties taškū. Sunkvežimiai skirti vietos verslui aptarnauti.

Kita vertus, „AET 3“ ir „AET 4“ galės pasiekti iki 85 km/val. greitį ir bus siūlomi krovinių gabenimą tarp miestų ar šalių organizuojančioms įmonėms.

Investicijos į autonominius sunkvežimius

Iki šiol į autonominių transporto priemonių sektorių investuota daugiau nei 34 mlrd. JAV dolerių. Pagrindiniais sektoriaus žaidėjais išlieka tos pačios bendrovės:

  • sunkvežimių gamintojai („Scania“, „MAN“, „Ford“),
  • kurjerių paslaugų įmonės („UPS“, „Fedex“),
  • elektroninės prekybos gigantai, tokie kaip „Amazon“ ar „Alibaba“,
  • technologiniai pionieriai, tokie kaip „Uber“ ir „Tesla“
  • startuoliai.

„Einride“ šiuo klausimu bendradarbiauja su „DB Schenker“. Vienas operatorius gali vienu metu valdyti iki 10 jų autonominių, elektrinių transporto priemonių.

O kiek kainuoja kelių transporto autonomizavimas? Technologijų, kurių dėka autonominis važiavimas yra įmanomas, išlaidos yra labai didelės ir gali viršyti dabartines naujo sunkvežimio įsigijimo išlaidas, kurios Jungtinėse Valstijose vidutiniškai siekia 120 tūkst. dolerių.

 

 

Manoma, kad suma svyruoja nuo 60 iki 150 tūkst. dolerių, nors pasiekus masto efektą, ji gali žymiai sumažėti. Šią sumą sudaro visų pirma yra įvairių jutiklių rinkiniai, tokie kaip radarai, lidarai, optiškai fiksuojantys judėjimą aplink transporto priemonę, šiluminės kameros, navigacijos sistemos, ultragarso jutikliai, vairuotojo valdymo sistema ir daugelis kitų.

Sunkvežimių automatizavimui reikalingų elementų pavyzdys

Einride nuotr.

Bendradarbiavimas: Dorota Zemkovska

Paantraštės