Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

17 šalių vyriausybių vadovai ir prezidentai pasirašė laišką, kuriame pritaria vieningos laisvos rinkos kūrimui. Taip siekiama ne tik padidinti Europos Sąjungos konkurencingumą pasaulyje, bet ir paskatinti tvarų augimą pačioje Bendrijoje. Tai taip pat gali palengvinti kovą su protekcionizmu, kuris yra viena iš pagrindinių kliūčių, be kurių Europos Sąjungos ekonomika galėtų gauti daugiau kaip 183 mlrd. Eur.

Laišką kartu su Dalia Grybauskaite pasirašė tarp kitko Čekijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, netgi Belgijos ir Olandijos vyriausybių atstovai.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui adresuotame laiške 17 vyriausybių vadovai atkreipia dėmesį į tai, kad vieningos bendros ES rinkos plėtra per ateinančius penkerius metus turėtų „atsižvelgti į ekonominio, aplinkos ir socialinio balanso klausimus“. Kalbama čia, be kita ko apie būtinybę plėtoti paslaugų ir skaitmeninės srities ekonomiką bei apie tarpvalstybinių kliūčių, trukdančių tokiai plėtrai, paikinimą.

Susiformavusi koalicija gali užkirsti kelią bet kokiems laisvos konkurencijos apribojimams, kuriuos ES Taryboje bando primesti Vokietija arba Prancūzija.

Didėja kliūčių prekybai skaičius

Ir būtent šios dvi šalys ES laikomos labiausiai linkusiomis protekcionizmui. Ypatingai Vokietija.

„Šiuo metu Europos Komisija nagrinėja daug bylų dėl ES teisės pažeidimų, kuriuos padarė „senosios“ Sąjungos valstybės, pvz., Ispanija, Vokietija ar Italija. Kalbant apie „sisteminius“ bendrosios rinkos taisyklių pažeidimus, dauguma bylų yra prieš Vokietiją, – rašoma Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) ataskaitoje „Ekonominis protekcionizmas Europos Sąjungoje“.

Vis dažniau garsiai kalbama apie tai, kad protekcionizmas tai viena didžiausių grėsmių ekonomikai. Ne tik Europos, bet ir viso pasaulio (taip teigia tarp kitko Europos centrinis bankas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija).

Pagal duomenis, vien tik Bendrijoje 10 proc. padidėjo kliūčių prekybai, apie kurias pranešė 2016 m. Europos eksportuotojai, skaičius. Institutas pažymi, kad jei pašalintumėme visas kliūtis prekių prekybai, ES ekonomika įgytų 183 mlrd. Eur, tai reiškia 1,2 proc. ES BVP.

Lygūs ir lygesni?

Kaip matote, problema yra didelė. Tuo tarpu ES institucijų kova su protekcionizmu palieka daug pageidavimų.

„(Europos – red. past.) Komisija turėtų priešintis valstybių narių protekcionizmui, ypač jei toks protekcionizmas trukdytų kurti „bendrąją rinką“. Tačiau ES šalys vis dar taiko protekcionistines priemones, o Komisija ne visada gali užkirsti kelią tokiems veiksmams. Gali būti, kad kartais Komisija netgi yra palanki kai kurioms protekcionizmo formoms arba bent jau nekovoja su tokiu pat intensyvumu atskirų valstybių narių atžvilgiu“, – skaitome minėtame pranešime.

Norint patvirtinti šiuos žodžius, Institutas pateikia pavyzdį:

Per pastaruosius 10 metų bylose prieš vokiečius, nuo bylos dėl ES teisės pažeidimo pradžios Komisijoje iki kito bylos etapo arba pabaigos, vidutiniškai praėjo beveik 50 dienų daugiau nei bylose prieš kitą šalį sąraše – prieš Ispaniją.

Be to pripažįsta, kad Komisijos požiūrio į skirtingas šalis skirtumai gali atsirasti dėl to, kad valstybes nares galiausiai sunku palyginti (netgi ekonomiškai), be to, „labai tikėtina, kad kai kurios valstybės narės (ypač „senosios“ Sąjungos šalys) tiesiog yra geriau teisiškai ar lobistiškai atstovaujamos Komisijoje ar teisėkūros etape, todėl joms lengviau „gauti“ Sąjungos institucijų palankumą“.

Laiškas apgins?

Stebint protekcionizmą Europos Sąjungoje, PIE paminėjo tarp kitko mažmeninės prekybos mokestį ir direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo pakeitimą. Paminėjo Direktyvą, kurią Lenkija ir Vengrija apskundė ES Teisingumo Teisme.

Nuostatos dėl komandiravimo skirtos tik transporto sričiai dar nėra sukurtos. Jos turi būti įtrauktos į Mobilumo paketą, kurio kūrimo darbai vis dar vyksta. Tačiau kai kurie europarlamentarai tikisi, kad protekcionistiniai įstatymai, kurie taip pat pasirodo kai kuriuose su šiomis nuostatomis susijusiuose pasiūlymuose, nebus priimti. Tarp kitko minėto 17 šalių laiško dėka.

Šis laiškas įrodo, kad Europos Sąjunga vis dar nori tapti ekonominės laisvės erdve arba bent jau yra daugelis šalių norinčių apginti savo pasiekimus Europoje ekonominių kliūčių šalinime.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros