Trans.INFO nuotr.

Krovinių pasiūlos krizė. Auga pasiūlymų skaičius, o vežėjų vis mažėja

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Per pastaruosius mėnesius Europos kelių transporto rinkoje išryškėjo paradoksali tendencija: krovinių pasiūla rinkoje auga, tačiau vežėjų aktyvumas mažėja. „Trans.eu“ biržos duomenys nuo 2025 m. vasario iki balandžio rodo, kad rinka patenka į disbalanso būseną.

Naujausi „Trans.eu“ statistiniai duomenys, kuriuos citavo Lenkijos kelių transporto institutas (PITD) ataskaitoje „Transportas Europoje. Tendencijos. Duomenys. Analizės“ atskleidžia, kad paklausa auga, tačiau pasiūla mažėja. Autoriai pažymi, kad „Trans.eu“ krovinių pasiūlymų skaičius sparčiai didėja svarbiausiose Vakarų ir Vidurio–Rytų Europos maršrutuose. Labiausiai padidėjo pasiūlymai iš Vokietijos ir Prancūzijos – dviejų didžiausių ES ekonomikų, kurios gana stipriai veikia visos rinkos balansą.

Pavyzdžiui, Vokietija → Prancūzija maršrute krovinių skaičius padidėjo 7 proc. kovą ir 12 proc. balandį (mėn./mėn.). Taip pat pastebimas reikšmingas augimą maršrutuose Vokietija → Olandija (9 proc. kovą, 15 proc. balandį) ir Vokietija → Lenkija (35 proc. kovą, 11 proc. balandį).

Krovinių pasiūla iš Olandijos į Vokietiją pakilo labiausiai kovą (86 proc.) ir balandį (25 proc. balandį), palyginti su vasariu.

Blogėjanti situacija maršrutuose į Vakarus

Deja, pagal PITD ataskaitą krovinių pasiūlymai daugiausia auga Vakarų Europoje, o kituose maršrutuose, pvz., Lenkija → Vokietija/Olandija/Italija, pasiūlymų skaičius mažėja.

  • Lenkija → Vokietija: kovą –11 proc., balandį pokyčių nekilo;
  • Lenkija → Italija: kovą –17 proc., balandį –21 proc.;
  • Lenkija → Olandija: kovą –11 proc., balandį –11 proc.

Auga paklausa į Lenkiją

Ataskaitos autoriai išryškina augančią paklausą Lenkijos kryptimi. Krovinių siuntėjai iš Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos ir Italijos vis dažniau siūlo krovinius į Lenkiją – tai gali signalizuoti stiprėjantį prekybos mainų potencialą šiame maršrute.

Krovinių skaičius padidėjo šiomis kryptimis (mėn./mėn.):

  • Prancūzija → Lenkija: 57 proc. kovą, 11 proc. balandį;
  • Olandija → Lenkija: 76 proc. kovą, 7 proc. balandį;
  • Italija → Lenkija: 66 proc. kovą, 5 proc. balandį.

Vežėjų inercija – rinkos problema

Nepaisant krovinių skaičiaus augimo, vežėjų aktyvumas „Trans.eu“ platformoje mažėja. PITD pabrėžia, kad nuo vasario iki balandžio krovinių ieškančių vežėjų užklausos bendruose maršrutuose kirto žemyn – kai kuriose situacijose net –25–30 proc.

Pavyzdžiui, trasa Vokietija → Prancūzija – krovinių pasiūlymų skaičius augo 7 proc. kovą ir 12 proc. balandį, tačiau vežėjų užklausos krito 0 proc. kovą ir 26 proc. balandį. Maršrute Olandija → Vokietija vežėjų aktyvumas sumažėjo 30 proc. kovą ir 25 proc. balandį.

Lenkijoje ir Ispanijoje pokyčiai yra mažesni, bet vežėjų pasyvumas išlieka beveik visuose rinkose.

Augimas be pernelyg didelio entuziazmo

Lyginant su 2024 m., PITD pastebi, kad vežėjų aktyvumas gerokai pakito, nors vis tiek žemiau lūkesčių. Kai kuriais atvejais užklausų skaičius net truputį pakilo – pavyzdžiui, Italija → Vokietija ar Olandija → Lenkija. Visgi, bendras rinkos vaizdas kelia iššūkių vežėjų efektyvumui.

2025 m. pradžia atnešė ryškų krovinių pasiūlos šuolį, ypač iš Vokietijos ir Prancūzijos Europos vidinėse gabenimų linijose. Tačiau aktyvių vežėjų skaičiaus smukimas kelia rimtą grėsmę tiekimo grandinėms.

Paantraštės: