Maisto produktų kaip pagrindinio ginklo pasirinkimas Rusijos sankcijų kare su Vakarais pasirodė esąs ginčijamas, iš dalies dėl to, kad uždrausta produkcija vis tiek patenka į Rusijos rinką per kitas Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (EAES), įskaitant Baltarusiją, rašo portalas naviny.by. Tokią išvadą priėjo ekspertų analitiniai konsultaciniai centrai prie Rusijos valstybinės valdžios institucijų.
2014 metų rugpjūtį Rusija, atsakydama į ekonomines sankcijas, uždraudė įvežti maisto produktus iš ES, Norvegijos, JAV, Kanados ir Australijos. Buvo manoma, kad praradusios Rusijos rinką, šalys, kurioms paskelbtas embargas, nesugebės rasti kitų rinkų ir patirs nuostolių.
Tačiau neigiamas atsakomųjų sankcijų poveikis šių šalių ekonomikai buvo nedidelis. Bendrasis eksportas 2015 metais lyginant su 2013 metais pinigine išraiška sumažėjo tik 7 procentais. Be to, pagrindinė eksporto sumažėjimo priežastis – kainų kritimas.
„Embargas vargu ar galėjo padaryti didelės žalos šių šalių ekonomikai: maisto produktų srautai greitai persiorientavo iš Rusijos rinkos į kitų šalių rinkas. Tai padaryti joms buvo nesudėtinga atsižvelgiant į nedidelį Rusijos lyginamąjį svorį jų eksporte ir platų eksporto tinklą kitose šalyse“, – sakoma „Rusijos ekonominės padėties operatyviajame monitoringe“, kurį parengė Gaidaro vardo Ekonominės politikos instituto, Rusijos liaudies ūkio ir valstybės tarnybos akademijos ir Visos Rusijos užsienio prekybos akademijos prie Ekonominės plėtros ministerijos ekspertai.
Ekspertai pažymi, kad visiškai uždrausti maisto importą iš šalių, kurioms paskelbtas embargas, neįmanoma, kadangi kitos EAES šalys atsisako priimti analogišką sprendimą, kokį priėmė Rusija.
Nuot.: regnum.ru
Be to, sakoma monitoringe, netgi sąlygomis, kai Rusijos rublio kursas krenta, importinių prekių kainos šalies viduje auga ir yra iškilusi būtinybė ieškoti aplinkinių kelių, maisto produktų tiekimas į Rusiją kaip ir anksčiau turėjo ekonominį interesą.
Kaip tai vyksta, jie demonstruoja pasitelkdami į pagalbą vaisius ir daržoves. Pavyzdžiui, tarp EAES šalių didžiausias šių produktų vartotojas – Rusija. Tačiau po embargo paskelbimo tiekiamų vaisių ir daržovių srautas į EAES ne tik nesumažėjo, bet atvirkščiai, gerokai padidėjo.
„Galima daryti prielaidą, kad tiekimo į EAES apimtys galėjo padidėti dėl paklausos padidėjimo šiose valstybėse (neskaitant Rusijos). Tačiau ši papildoma paklausa negalėjo lemti tiekimo iš ES apimčių padidėjimo 2–6 kartus“, – mano ekspertai.
Tarkime, Baltarusijos Respublikos nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, daržovių vartojimas Baltarusijoje 2015 metais išaugo iš viso 300 g/žmogui, o vaisių vartojimas sumažėjo 4,5 kg/žmogui.
2013 metais apie 700 tūkst. tonų obuolių į Rusiją buvo įvežta iš Lenkijos. 2015 metais maždaug toks pat kiekis įvežtas iš Baltarusijos. Panašus vaizdas ir Kazachstane, teigiama straipsnyje.
„Tokiu būdu pridėtinis vaisių ir daržovių kiekis, kuris iš ES patenka š EAES, galėjo būti suvartotas tik Rusijoje“, – sakoma monitoringe.
Jo autoriai daro išvadą, kad maisto produktų pasirinkimas kaip pagrindinio ginklo sankcijų kare pasirodė esąs ginčytinas. Taip pat ir dėl to, kad dalis maisto produktų vis tiek pakliūva į Rusijos rinką per EAES, kadangi embargas paskelbtas tik Rusijoje.
lrytas.lt