TransInfo

AdobeStock/blackday nuotr.

Saugaus eismo kultūra Lietuvoje – kodėl keliuose daugiausia miršta jauni žmonės?

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, didžioji dalis žūstančių keliuose žmonių -  jauni vyrai. Kodėl taip yra ir kaip su tuo kovoti?

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės
|

21.09.2023

„Jeigu mes norime pradėti spręsti problemą, pirmiausia turime ją suprasti”, – pasakė LTSA atstovai diskusijos „Sąmoningas vairavimas: kodėl taip sunku pakeisti įpročius“ metu. Jos tikslas – rasti saugaus eismo problemų sprendimo, analizuojant žmogaus elgesį ir įpročius. Diskusijos dalyvių nuomone, ankstyvasis ugdymas, detali tikslinių grupių analizė ir pagal situaciją parinkta paveiki socialinė reklama – tai, ko reikia formuojant saugaus eismo kultūrą Lietuvoje.

Pasak vairavimo mokyklos „ARV auto“ psichologės Saulės Šeškutės, viena iš priežasčių, kodėl jauni vyrai sudaro didžiąją aukų keliuose dalį – nepažeidžiamumo jausmas, kurį lemia tikėjimas, kad nieko neįvyks, noras palikti gerą įspūdį prieš draugus ir maištavimas. Jos teigimu, informacijos apie pavojingą vairavimą daug, tačiau ji nepasiekia ir nepaveikia tikslinės auditorijos.

Saugaus eismo kultūra

Kodėl daugelio vairuotojų nekultūringą elgesį keliuose lemia kultūros ugdymo trūkumas? Vairuoti besimokantiems žmonėms, pasak LTSA direktoriaus Geniaus Lukošiaus, per mažai dėmesio skiriama vairavimo kultūrai ugdyti.

„Vairavimo mokyklose mokiniai daugiausia mokomi tik techninių dalykų:  apie kelio ženklus, kokios yra vairavimo taisyklės, apie automobilio sandarą. Tačiau apie vairavimo kultūrą tik užsimenama. Girdime vairavimo mokyklų nuomonę, kad jų pamokose per mažai valandų, skirtų teigiamai vairuotojo kultūrai keisti ar formuoti. Pamokose  nėra asmens elgesio kelyje, požiūrio bei charakterio vertinimo, todėl rezultatas – chuliganiškas vairavimas, vairuotojo pažymėjimo netekimas ar net eismo įvykiai“, – teigia G. Lukošius.

Vis dėlto, jo nuomone, problemos šaknys glūdi ne vairavimo mokyklose. Jo teigimu, daugelį dalykų, kuriuos žmogus išmoksta vaikystėje, moka visą gyvenimą. “Tad ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus sprendžiant šią problemą”.

Ugdymas nuo mažens, pasak verslo konsultacijų ir tyrimų įmonės Civitta partnerės bei sociologės Rūtos Gaudiešienės, yra vienas efektyviausių būdų formuojant saugaus eismo kultūrą.

„Sociologijoje yra tokia „Path dependancy“ (liet. – priklausomybė nuo kelio) teorija, kuri teigia, kad reikia kuo anksčiau pradėti formuoti įpročius, kad jie geriau įsišaknytų ateityje. Pagal šią teoriją, jei norime, kad žmonės kelyje elgtųsi sąmoningai ir saugiai, reikia to mokyti mokyklose ar net darželiuose. Ši teorija ypač taikoma Skandinavijos šalyse, kai vaikai pradedami ugdyti dabar, o rezultato tikimasi tik po 10 ar daugiau metų”, – pasakoja sociologė Rūta Gaudiešienė.


Skaitykite taip pat: Ar jauni vairuotojai pakeis vyresnius?


Problemos identifikavimas

Norint rasti efektyvų sprendimo būdą, reikia išsamios ir gilios problemos analizės. Ankstyvasis ugdymas yra vienas iš veiksnių, galinčių sumažinti nekultūringų vairuotojų skaičių, tačiau ypač svarbu žinoti, kas patenka į eismo įvykius ir kokia charakteristika šie žmonės pasižymi.

„Reikėtų ne tik žinoti faktą, kad žmogus sukėlė eismo įvykį, bet ir išsiaiškinti dalykus, kurie susiję su jo socialiniais ir asmeniniais bruožais: ar jis buvo pervargęs, kokios trukmės buvo jo kelionė, jo išsilavinimas, kiek darbų jis dirba. Pagal visus  šiuos duomenis  galima įkurti duomenų bazę, kurioje pagal atitinkamas žmonių charakteristikas bus matyti dėsningumai, padėsiantys daryti prognozes. O tada jau  bus galima tikslingai ieškoti sprendimų“, – sako R. Gaudiešienė.

Turint duomenis ir atlikus giluminę jų analizę, galima eiti prie tikslinių priemonių, kurios būtų orientuotos į vienos konkrečios arba kelių grupių auditoriją, – teisės aktų atnaujinimas, švietimo ir ugdymo pokyčiai, tikslinga ir paveiki komunikacija įvairiais kanalais ir būdais.

„Saugi ir kultūringa eismo sistema – įmanomas uždavinys. Tai yra visų mūsų pastangos ir indėlis į šią problemą. Turimas galvoje ir infrastruktūros tobulinimas, technologinis progresas, politinė valia ir daugybė kitų aspektų. Aš daugiausia dėmesio skiriu žmogui, jo sąmoningumui, tam, ką galime išspręsti čia ir dabar, tačiau turime galvoti ir apie ateities perspektyvą – ilgalaikį sąmoningumo ir kultūros ugdymą“, – teigia psichologė Saulė Šeškutė.

Paantraštės