Prancūzijos kelių saugumo tarnyba paskelbė viešąjį konkursą, siekdama modernizuoti automatizuotas kontrolės priemones naudojant vaizdo atpažinimo ir dirbtinio intelekto technologijas. Šis žingsnis skirtas išplėsti automatizuotų baudų taikymą už vairavimo pažeidimus, o tai turės tiesioginę įtaką tiek profesionaliems vairuotojams, tiek transporto įmonėms.
Kaip pranešė „L’Argus“ ir „RTL“, naujos kartos kameros nesiribos vien greičio ar šviesoforo signalų pažeidimų stebėjimu. Pasitelkus dirbtinio intelekto vaizdo analizę ir lidar-3D technologijas, jos gebės automatiškai atpažinti:
- vairuotojus, kurie laiko telefoną rankose;
- neprisisegusius saugos diržų;
- nesilaikančius saugaus atstumo;
- neteisėtus lenkimo manevrus;
- netinkamą autobusų juostų, dviračių takų ar kelio ženklų naudojimą.
Šiuo metu Prancūzijoje veikia apie 4 tūkst. fiksuotų kontrolės prietaisų bei 500 mobiliosios kontrolės automobilių, valdomų privačių bendrovių. Pagal dabartinį planą, “radars tourelles” skaičius iki 2028 m. pabaigos turėtų pasiekti 1,7 tūkst.
Didesnė baudų rizika pervežimo bendrovėms
Kelių transporto įmonėms plėtojama kontrolė gali turėti apčiuopiamų padarinių. Nesaugaus atstumo ir lenkimo draudimo pažeidimai jau dabar kelia problemų sunkvežimių vairuotojams. Išmanesnė kontrolė gali lemti daugiau baudų tiek vietiniams, tiek užsienio vežėjams.
Transporto įmonių vadovai turės stiprinti vairuotojų mokymus ir numatyti padidintą riziką planuodami maršrutus, ypač vietovėse, kur eismas intensyvus ir gresia vėlavimai. Kaip ir greičio viršijimo atvejais, tarpvalstybiniai duomenų mainai reiškia, kad pažeidimų baudos bus taikomos ir užsienyje registruotiems automobiliams.
Kabinų stebėjimas kelia duomenų apsaugos klausimų
Automobilių vairuotojų organizacijos, tokios kaip “40 millions d’automobilistes” ir “La Ligue des Conducteurs”, kritikuoja šį projektą. Jų teigimu, perdėtas pasitikėjimas automatine kontrole gali sumažinti policijos buvimą keliuose ir susilpninti kovą su tokiais pažeidimais kaip vairavimas apsvaigus.
Taip pat kyla duomenų apsaugos klausimų. Kadangi AI kameros gali fiksuoti vaizdus iš transporto priemonės salono, siekiant patikrinti diržų naudojimą ar telefono laikymą, Prancūzų duomenų apsaugos institucija (CNIL) gali nustatyti apribojimus. Galimi ir teisminiai ginčai.
Ar tai taps ES precedentu?
Konkursas, vykstantis iki 2025 m. spalio pabaigos, yra dalis platesnės “radars 2026–2030” programos. Jei projektas bus sėkmingas, Prancūzija gali tapti pavyzdžiu kitoms ES valstybėms, siekiančioms didinti kelių saugumą su mažesnėmis sąnaudomis.
Vežėjams ir profesionaliems vairuotojams dirbtiniu intelektu pagrįsta kontrolė Prancūzijoje gali reikšti platesnės Europos tendencijos pradžią.
