Abi valstybės sprendimą grindžia išliekančiomis grėsmėmis viešajai tvarkai ir vidaus saugumui. Patikros atkuriamos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu, kuris leidžia valstybėms narėms laikinai taikyti kontrolę kaip kraštutinę priemonę – tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ribotam laikotarpiui.
Norvegija: kontrolė iki lapkričio
Norvegija laikiną sienų kontrolę pratęsė iki 2026 m. lapkričio 11 d. Europos Komisijai pateiktame pranešime nurodoma, kad sprendimas susijęs su padidėjusiu rizikos lygiu energetikos sektoriuje ir galimais sabotažo veiksmais. Taip pat įvardijamos potencialios grėsmės, kurios gali būti siejamos su Rusijos žvalgybos tarnybų veikla.
Be to, pažymima rizika logistikos ir civilinei infrastruktūrai, ypač uostams, aptarnaujantiems keltų maršrutus Šengeno erdvėje.
Danija: patikros tęsis iki liepos
Danija vidaus sienų kontrolę pratęsė iki 2026 m. liepos 11 d. Danijos institucijos nurodo, kad viešajai tvarkai ir vidaus saugumui vis dar kyla grėsmių dėl galimų sabotažo veiksmų ir vadinamųjų hibridinių grėsmių. Patikros taikomos sausumos ir jūrų sienose su Vokietija ir apima tranzitui svarbius transporto koridorius.
Lenkija: motyvas – migracijos spaudimas
Laikinas patikras pratęsė ir Lenkija. Šalies sprendimu kontrolė taikoma nuo 2026 m. balandžio 5 d. iki spalio 1 d.
Lenkijos institucijų teigimu, pagrindinis motyvas – išliekantis migracijos spaudimas pasienyje su Lietuva ir Vokietija. Ši situacija vertinama kaip rizika viešajai tvarkai ir saugumui.
Laikinos priemonės tampa ilgalaike tendencija
Nors Šengeno taisyklės numato, kad vidaus sienų kontrolė turi būti laikina ir proporcinga, pastaraisiais metais tokie sprendimai tampa vis dažnesni. Tai rodo, kad saugumo ir migracijos iššūkiai vis dažniau lemia nacionalinius sprendimus, turinčius įtakos laisvam judėjimui Šengeno erdvėje.
