Lietuvos automobilių kelių direkcija kreipsis į valstybinės reikšmės magistralinio kelio A12 statytojus dėl akivaizdaus ruožo nuo 183,90 iki 187,90 km (Panemunės miesto rytinio aplinkkelio) broko. Per trejus metus po pridavimo kelias Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas vietomis yra įdubęs apie vieną metrą. Statyba kainavo 26,25 mln Eur.
„Tai skandalinga informacija, akivaizdus projektuotojų ir statytojų aplaidumo pavyzdys. Atsakingi asmenys privalo būti išaiškinti. Tai taip pat akivaizdus įrodymas, kokio masto problemų dėl kelių kokybės turime Lietuvoje“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Kelią projektavo UAB „Kelprojektas“, statybos darbus atliko ūkio subjektų grupė AB „Latvijas Tilti“, UAB „Kauno keliai“. Techninę projekto priežiūrą vykdė jungtinės veiklos sutarties pagrindu susivienijusi ūkio subjektų grupė UAB „Kelvista“, UAB TAEM ir UAB „Tiltų ekspertų centras“.
Kelias LAKD perduotas 2015 m. liepos 8 d., tačiau iki šiol jis dar nėra naudojamas.
Kelio deformacija
LAKD ekspertai nustatė, kad minėtame kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija – „sėdimas“, stebimi kelio dangos geometriniai pakitimai, deformuoti kelio išilginis ir skersinis profiliai, akivaizdžiai matomi kelio elementų, apsauginių atitvarų, tvoros, apšvietimo tinklo defektai. Kelio techninio darbo projekto sprendiniai parinkti neatlikus geologinių tyrimų ir neįvertinus mažos laikomosios gebos gruntų. Projektas atliktas pagal geologinius tyrimus (tyrimas atliktas 2002–2003 m.), skirtus kelio specialiajam planui parengti.
Grėsmės nėra?
Pasak laikinai LAKD direktoriaus pareigas einančio Vitalijaus Andrejevo, 2017 m. buvo užsakyta valstybinės reikšmės magistralinio kelio, Panemunės aplinkkelio ir jame esančio tilto per Nemuno prataką prieigų ir paties tilto ekspertizė. Ekspertai išvadas pateikė rugpjūčio pabaigoje.
„Šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nėra, tačiau tolimesnės ilgalaikės kelio dangos deformacijos yra neišvengiamos. Deformacija tik didės pradėjus eksploatuoti kelią. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, bus kreipiamasi į statybos dalyvius dėl priežasčių, kurios lėmė defektų atsiradimą, šalinimo ir tolesnio kelio funkcionalumo užtikrinimo“, – sakė LAKD vadovas V. Andrejevas.
Skmingai panaudojamos ES lėšos
Tuo tarpu Susisiekimo ministerija skelbia informaciją apie Lietuvos valstybinės reikšmės kelių vykstančius intensyvius modernizavimo darbus.
„Lietuva puikiai išnaudoja galimybę Europos Sąjungos lėšomis pagerinti šalies kelių infrastruktūrą – valstybinės reikšmės keliams modernizuoti jau investuota beveik 80 proc. visų šiuo finansiniu laikotarpiu keliams numatytų lėšų. Įgyvendinami stambūs, didelę reikšmę eismo saugai turintys projektai. Vienas svarbiausių darbų – šį rudenį baigiama platinti magistralės „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės. Visas šis kelias, iki šiol buvęs labai avaringas, bus dvigubai platesnis, keturių eismo juostų, taigi eismo situacija keisis iš esmės“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Valstybinės reikšmės keliams numatytos ES fondų investicijos naudojamos trims pagrindinėms projektų grupėms – transeuropiniam kelių tinklui TEN-T priklausančių šalies magistralių techniniams parametrams gerinti, miestų aplinkkeliams tiesti ir regionų pasiekiamumui gerinti. 2014–2020 m. į šiuos projektus numatyta investuoti 357,6 mln. Eur ES fondų lėšų, iš jų jau panaudota 276,4 mln. Eur.
Vikipedijos nuotr.