Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Jau 2020 m. lapkričio mėn. pramonės atstovai pranešdavo apie problemas, susijusias su transporto priemonių prieinamumu. Tuo metu 52 proc. respondentų užfiksavo nedidelius ar net rimtus transporto priemonių prieinamumo rinkoje apribojimus, rodo tyrimo rezultatai, kuriuos Lenkijos TLP asociacijos užsakymu atliko prof. Peteris Klausas, Fraunhoferio instituto konsultantas ir Technische Universität München Singapūro filialo dėstytojas. Šiandien sudėtingomis sąlygomis daugelis vežėjų bijo keliauti, o netrukus jų padėtis dar labiau pablogės dėl Mobilumo paketo nuostatų. Didelės paklausos nepakanka pasiūlai sukurti, jei ji yra iš administracinės pusės ribojama.

Vyksta tai, apie ką transporto pramonė jau seniai perspėjo – Mobilumo paketas paveiks vežėjus, o situacija susijusi su koronaviruso pandemija, tik pagreitino šį procesą – pasakė Maciejus Wroński, TLP asociacijos prezidentas.

Įdomu tai, kad 47 proc. apklaustųjų teigė, kad jie nemato jokių trūkumų. Tačiau šis skirtumas atsiranda dėl vykdomos transporto veiklos profilio.

Tie, kurie pastebėjo trūkumus dėl transporto priemonių prieinamumo, priklausė dviem grupėms:

– didelių Europos ekspeditorių grupei,

– didelių vežėjų, turinčių savo parką, grupei (daugiausia Rytų Europoje), reguliariai besinaudojančių subrangovų (mažesnių ir daugiausia iš Rytų Europos) paslaugomis.

Savo ruožtu tie, kurie nesiskundė dėl transporto priemonių prieinamumo, priklausė:

– vežėjų iš Rytų ar Vakarų Europos grupei, kurie turi savo parką ir nepriklauso nuo subrangovų,

– didelėms krovinių siuntėjų įmonėms.

Kaip aiškina prof. Klausas, paskutinės grupės atveju, problemos jie nemato todėl, kad „vykdo didelius tarptautinius FTL gabenimus, kurie yra pakankamai patrauklūs vežimo paslaugų teikėjams juos aptarnauti, net kai bendrojoje rinkoje vežimo pajėgumai yra riboti“.

Paklausa yra, tačiau pasiūla menka

Remiantis minėta ataskaita, beveik 44 proc. pramonės atstovų, paklaustų apie transporto priemonių prieinamumą FTL transporte Europoje, teigė, kad po pandemijos (manoma, kad tai įvyks šių metų vasarą) nedideli trūkumai ir toliau bus jaučiami. Daugiau nei 23 proc. prognozuoja sezoninį bei atsirandantį atostogų metu trūkumą.

„To priežastis (…) yra lūkestis, kad transporto priemonių prieinamumas FTL transporte, ypač mažesnių Rytų Europos vežėjų atveju, palaipsniui mažės ir šios tendencijos nebus galima pakeisti“ – teigia prof. Peteris Klausas.

Transporto priemonių prieinamumas mažėja dėl kelių priežasčių: vairuotojų trūkumo (be kita ko, dėl demografinių pokyčių) ir sąmoningo transporto priemonių nukreipimo ar pašalinimo iš Europos rinkos.

Patys respondentai neabejoja, kad tai vyksta dėl įsigaliojančio Mobilumo paketo (daugiau nei 37 proc., naujus reglamentus ir biurokratiją įvardijo kaip reikšmingą transporto priemonių trūkumo priežastį, labai reikšmingą – 35 proc.) taip pat dėl sumažėjusio pelningumo Europos FTL rinkoje. Beveik 60 proc. respondentų teigė, kad pasitraukimas iš minėtos rinkos dėl didelės konkurencijos ir mažo pelno yra reikšminga arba labai reikšminga transporto priemonių trūkumo priežastis.

Vis didesniam mažesnių, pigių vežimų FTL vežėjų iš Rytų Europos skaičiui (iš pradžių suviliotų gerų maržų perspektyva bei dideliu krovinių kiekiu Vidurio ir Vakarų Europos rinkose), šis patrauklumas sparčiai mažėja – skaitome prof. Peterio Klauso ataskaitoje.

Keletas apklausos respondentų išreiškė susirūpinimą, kad mažesnių operatorių bankrotai ir sąmoningas pasišalinimas iš rinkos prisideda prie transporto priemonių prieinamumo mažėjimo FTL transporte. Vyrauja nuomonė, kad „pašalintas transporto priemonių parkas negrįš, net jei paklausa sugrįš iki lygio ir didėjančios tendencijos, kuri buvo matoma prieš pandemiją“, – pažymi profesorius.

Panaudokite įrankius

Nepaisant skirtumų tarp pramonės atstovų, kurie naudojasi ir nesinaudoja subrangovų paslaugomis, pagrindinė problema išlieka ta pati.

Iki šiol didelę dalį transporto priemonių prieinamumo FTL transporto srityje Europoje teikia mažesni, nepriklausomi vežėjai, kurių dauguma įsikūrę Rytų Europoje. „Ši grupė patiria vis didesnį spaudimą “, – pabrėžia tyrimo autorius.

„Ne mažiau svarbu yra tai, kad mažų, nepriklausomų vežėjų darbo užmokesčio ir kitų išlaidų lygis sparčiai auga“ – prideda prof. Klausas.

Štai kodėl, jo nuomone, svarbu yra plėtoti įrankius, padedančius prognozuoti paklausą ir geresnį FTL paslaugų teikėjų išteklių pritaikymą prie siuntėjų transporto užsakymų tvarkaraščių. Svarbus vaidmuo šioje plėtroje tenka siuntėjams.

Tokiu būdu jie bus susiję su tam tikros rūšies rizika ir prisidės prie būsimo Europos logistikos sistemos efektyvumo ir stabilumo “, – daro išvadą ekspertas.

Telematikos ir IT priemonės, taip pat skaitmeninės platformos padidins vykdomų operacijų efektyvumą.

Tačiau tam, kad jų naudojimas būtų pelningas mažesniems vežėjams, būtina yra koncentracija, kurios dėka tai bus įmanoma, įskaitant bendrą dalyvavimą konkursuose ar grupinių pirkimų įgyvendinimą – aiškina. – Tam, kad būtų galima tai įgyvendinti, verslininkai turi išmokti bendradarbiauti. Šiandien nepavyksta to padaryti, nes seni įmonių savininkai išmoko individualizmu paremtos strategijos. Deja, tai nėra optimali strategija sunkiems laikams – apibendrina Vronskis.

Vežėjų nerimas

Lenkijos finansų bendrovės „PKO Leasing“ analizė rodo, kad virš 95 proc. apklaustųjų tikisi, kad Mobilumo paketas padidins eksploatavimo sąnaudas, ir beveik 54 proc. mano, kad tai visam laikui sumažins vietos bendrovių konkurencingumą Europos rinkoje. Ekspertai nurodo, kad naujos nuostatos paveiks kabotažą ir cross trade operacijas, kurias vykdo dažniausiai Vidurio ir Rytų Europos šalių vežėjai.

Vežėjdams idžiausį nerimą kelia:

– naujos vairuotojų komandiravimo taisyklės (29,5 proc. „PKO Leasing“ apklaustųjų),

– vairuotojų darbo laiko taisyklės (20 proc.),

– naujos kabotažo taisyklės (beveik 20 proc.),

– naujausios kartos tachografai (daugiau nei 11 proc.),

– nauji finansinių pajėgumų reikalavimus (5 proc.).

Lietuvos vežėjų išsikėlimas į užsienį

Mobilumo pakete numatytos priemonės, pernai prasidėjusi pandemija ir pradėtos taikyti naujos mokestinės priemonės, kurios padidino mokestinę naštą vežėjams ir pablogino konkurencines sąlygas lemia vežėjų išsikėlimą į užsienį. Nuo 2020 m. kovo mėn. Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių.

„Linavos” duomenimis, 2020 metais Lietuvoje registruota 43 proc. mažiau vilkikų nei 2019 metais, vežėjai nebeinvestuoja į naujas gamybos transporto priemones.

Deja, tai – ne pabaiga. Veiklą tęsti svetur planuoja ir daugiau transporto įmonių, kurios ieško išeičių, kaip išgyventi kuo mažesnėmis sąnaudomis. Mūsų verslai konkuruoja su Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos vežėjais, kur gerokai palankesnės sąlygos verslui augti”, – pasakė „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas.

Trans.INFO nuotr./Bendradarbiavimas: Trans.INFO žurnaliustė Dorota Zemkovska

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros