„Nė vienas neatvažiuojame į Europą gražiai gyventi, – vairuotojas ukrainietis prisipažįsta, kad prekes pristato sunkvežimiu su lietuviškais valstybiniais numeriais „DHL“, „Amazon“ ir „Ikea“ įmonių vardu. “Jau šešis mėnesius dirbu vairuodamas sunkvežimį. Gaunu 70 eurų per dieną. Bendrovė paskelbė, kad dabar mokės mums minimalų atlyginimą remiantis Vokietijos įstatymu. Bet jei dirbama 10 darbo valandų, tai turėtų būti virš 70 eurų, tiesa?“
Per informacinę kampaniją sunkvežimių vairuotojams Ostuferhafene (Kylis), kurią vykdė Sąžiningo mobilumo projektas (Faire Mobilität), Jungtinių paslaugų sąjunga (Vereinte Dienstleistungsgewerkschaft) bei Vokietijos Bundestago narys Mathiasas Steinas paaiškėjo daug paslėptų pažeidimų.
Vairuotojai iš buvusių sovietinių respublikų skundžiasi, kad Europos bendrovės atsisako juos įdarbinti. Žmonės priversti sutikti su bet kokiomis jiems pasiūlytomis sąlygomis. Reikalauti didelio atlyginimo reiškia likti “už borto”. Informacija, kad vilkikų vairuotojai turėtų gauti bent minimalų atlyginimą, kelia jiems juoką.
„Lietuviai, latviai, rumunai ir bulgarai yra didžiausi vergų prekeiviai transporto sektoriuje! Visi žino, bet niekas negali to užbaigti!.. – piktinasi savo „Facebook“ puslapyje Reineris Richas. “Kaip vairuotojas esate bejėgis prieš šias gaujas, šantažus, neišmokėtus atlyginimus, išradimus, kaip įvairiausiais būdais neišmokėti pinigų!”.
Ilgos trasos be poilsio
Vairuotojai iš posovietinės erdvės kelyje priversti būti nuo 3 iki 6 mėnesių. Sunkvežimio vairuotojas iš Kirgizijos prisipažįsta, kad namuose nebuvo jau 4 mėnesius.
„Nė vienas iš mūsų nemiega viešbutyje. Darbdavys sako, kad turime saugoti krovinį“, – pasakoja kirgizas.
Patikrinimo metu vairuotojai slepiasi arba išvyksta į miestą. Į muitinės atstovų klausimus apie darbo ir poilsio apsaugą jie turi tiesiog meluoti.
„Visos Rytų bloko įmonės iš sunkvežimių vežėjų išspaudžia kiek tik įmanoma!”, – mano Andreas Volfas. “Vairuotojas važiuodamas gavo akmeniu į priekinį stiklą – už remontą išskaičiuoja iš jo atlyginimo! Tai neteisinga, nes visi yra apdrausti. Bet iš to gi galima užsidirbti… Tiesiog gėda!“.
Kol pareigūnai tik gūžčioja pečiais, vairuotojai iš Europos Sąjungos rytų šalių dirba už centus ir be poilsio, nebūdami namuose šešis mėnesius.
„Tai truko dešimtmečius”, – pažymi Gerdas Sommeris. “Politikai visada atvykdavo ir išreikšdavo nepasitenkinimą. Tačiau tiekimo užtikrinimas turi pirmenybę, kaip ir didelių įmonių pelnas – ir jie nieko nenori keisti…“.