Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki vairuotojams valdyti brangias transporto priemones. Žinia, vairuotojai apmokomi dirbti, instruktuojami prieš išvykstant į reisus, tačiau sunku eliminuoti situacijas, kai padaroma žala įmonės turtui. Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį. Bet ar to pakanka? Ypač dabar, kai naujajame Darbo kodekse (DK) nebeliko normų, reglamentavusių visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kokios dabar galimybės vežėjo įmonei išsireikalauti žalos atlyginimą iš vairuotojo ir svarbiausia – kokioje apimtyje? Šiame straipsnyje apžvelgsime darbuotojo atsakomybę, kuomet eismo įvykio metu buvo apgadinta darbdavio transporto priemonė su kroviniu.
Naujieji darbuotojų atsakomybės pagrindai ir padarytos žalos atlyginimo ribos
Kaip ir ankstesniame reglamentavime, darbuotojo prievolė atlyginti padarytą turtinę žalą yra ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Nauja yra tai, kad žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai.
“Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).
Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str. 2 d.).
Kaip išimtys, įgalinančios darbdavį išsireikalauti iš vairuotojo visą padarytą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo, naujajame Darbo kodekse vardijami atvejai:
– darbuotojas žalą padarė tyčia;
– žala padarė darbuotojo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
– žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas.
Ir vėl gi, įstatymas palieka galimybę darbdaviui kolektyvinėje sutartyje numatyti kitus, Darbo kodekso 154 straipsnyje nepaminėtus atvejus, kuomet vairuotojas turėtų atlyginti visą žalą.
Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:
– netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
– žalą padariusio darbuotojo ir žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
– faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.
Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgti ir į darbuotojo (vairuotojo) finansines ir ekonomines galimybes. Didžiąją dalį pajamų dienpinigiais gaunantis vairuotojas gali būti pripažintas turįs menkas finansines ir ekonomines galimybes atlyginti darbdaviui visą padarytą žalą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu.
Kaltės formos skirstomos į rūšis:
– tiesioginę tyčią;
– netiesioginę tyčią;
– neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo;
– neatsargumą dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Pakruojo ūkininkų kredito unija v. A. E. R., bylos Nr. 3K-3-47/2011; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015).
Taigi, siekdamas visos patirtos žalos atlyginimo darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčią, nusikaltimo požymius, vairuotojo neblaivumą. Su neblaivumo įrodinėjimu paprasčiau – administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio pareigūno surašytas administracinio nusižengimo protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas iš sveikatos priežiūros įstaigos.
Nusikaltimo požymiai turėtų atsispindėti teisėsaugos institucijos procesiniuose dokumentuose. Jeigu ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas. Pačiam darbdaviui įrodinėti darbuotojo veikos nusikaltimo požymius jau sudėtingiau.
Sunkiausia įrodyti, kad žalą vairuotojas padarė tyčia. Tiesiogine tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos. Netiesioginė tyčia konstatuojama tada, kai sąmoningai leidžiama žalai atsirasti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Taigi darbdavys bet kuriuo atveju turi įrodyti, kad vairuotojas žalos padarė veikdamas sąmoningai, siekė jos arba sąmoningai leido tokiai žalai atsirasti.
Darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas
Naujovė nuo 2017-07-01 įsigaliojusiame Darbo kodekse – darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Žinoma, prieš apdraudžiant darbuotojo civilinę atsakomybę, reikia susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis.
Taip pat vertėtų draustis pagal visos žalos atlyginimo sąlygas, drausti vairuotojo atsakomybę ir trečiųjų asmenų atžvilgiu (tarkime, jeigu sugadintas ar prarastas krovinys). Vairuotojas, o ir darbdavys trečiųjų asmenų atžvilgiu, būtų apsaugoti nuo bet kokių reikalavimų.
Darbdavys arba nukentėjęs trečiasis asmuo turėtų kreiptis dėl draudimo atlyginimo išmokėjimo tiesiogiai į draudiką. Tiesa, draudimo taisyklėse būtų ir besąlyginė išskaita, ir ribojamas išmokos dydis, ir sąrašas nedraudžiamųjų įvykių ir pan. Ir vis tik darbuotojų atsakomybės draudimas gerokai palengvintų darbdavių padėtį.
Žalos atlyginimą išskaitant iš vairuotojo darbo užmokesčio, galioja tam tikri apribojimai: išskaitos dydis iš užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dalies negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio (DK 150 str. 4 ir 6 d.).
Apibendrinant, darbuotojui sugadinus jam patikėtą transporto priemonę, galios darbuotojo atsakomybės ribojimas vidutiniais darbo užmokesčiais, išskyrus įstatyme numatytas išimtis dėl visiškos darbuotojo atsakomybės.
Kadangi visiško žalos atlyginimo atvejų įrodinėjimas yra sudėtingas, darbdaviams vertėtų pagalvoti apie darbuotojo civilinės atsakomybės draudimą arba įmonės kolektyvinę sutartį, kurioje galima padidinti darbuotojo atsakomybės ribas arba numatyti naujus visiškos atsakomybės už žalą atvejus.
Nuotr.: Trans.Info