„Tai netinkamas laikas įvesti papildomą mokestį už CO2 emisiją“, – pareiškė transporto ir logistikos organizacija DSLV.
Asociacijos nuomone, nepaisant jau planuojamų kelių mokesčių tarifų padvigubinimo nuo 2023 m. gruodžio 1 d., rinkliava sunkvežimiams išliks beveik neveiksminga, kaip priemonė sumažinti CO2 išmetimą ateinančiais metais.
DSLV pabrėžia, kad įstatymo pataisa pirmiausia bus naudinga federaliniam biudžetui, o ne aplinkai, dėl sumažėjusio anglies pėdsako krovininiame kelių transporte.
Papildomas CO2 mokestis pagal atstumą iš esmės yra tinkama kontrolės priemonė, skatinanti krovininio kelių transporto sektoriaus dekarbonizaciją. Tačiau dėl to, kad tokiame ankstyvame etape rinkoje trūksta alternatyvų, tiesioginės mokesčių už CO2 emisijas pasekmės iš pradžių bus tik didėjančios vyriausybės pajamos, augančios logistikos išlaidos ir didesnės vartotojų kainos“, – pažymi asociacija.
Pasak DSLV generalinio direktoriaus Franko Husterio, federalinė vyriausybė žengia antrą žingsnį prieš pirmąjį, pateikdama dabartinį įstatymo projektą.
“Didėjantys federalinės vyriausybės lūkesčiai dėl pajamų iš CO2 emisijos pagrįstų maršrutų sąnaudų sunkiasvorių transporto priemonių eisme rodo, kad net vyriausybė nesitiki greito sunkvežimių parkų pertvarkymo į alternatyvias pavaras“, – pridūrė F. Husteris, turėdamas omenyje Vokietijos kelių mokesčių įstatymo pakeitimo projektą.
Remiantis dokumentu, numatomos papildomos pajamos iš CO2 taršos mokesčių – daugiau nei 6,5 mlrd. Eur per metus, iki 2027 m. išliks nepakitusios.
Būtina atidėti papildomus išmetamųjų teršalų mokesčius
Asociacija ragina vyriausybę atidėti tarifų, susijusių su CO2 emisija, įvedimą.
“Mes nekalbame apie svarbaus žingsnio tvarios plėtros link atidėliojimą. Tačiau teisės aktų padariniai nesiderina nei su dabartine ekonomine padėtimi, nei su organizacinėmis ir techninėmis galimybėmis“, – pasakė F. Husteris.
Pasak jo, yra pakankamai priežasčių Vokietijos transporto ministrui pasinaudoti įstatymo projekte suteiktu įgaliojimu vėliau įvesti dalinius mokesčius, pagrįstus CO2 emisija.
„2025 m. sausio 1 d. būtų objektyviai pateisinama, nes labai pavėluotai priimta Kelių rinkliavos įstatymo pataisa, tikėtina, sukels papildomą spaudimą logistikos pramonei ir jos klientams“, – pažymėjo DSLV direktorius.
Husteris tikisi, kad dėl grumtynių tarp partijų parlamentinė procedūra užsitęs iki rudens. Todėl laikotarpis nuo teisės akto paskelbimo iki jo įsigaliojimo 2023 metų gruodžio 1 dieną gali trukti keletą savaičių.
„Dėl to praktiškai nebelieka laiko koreguoti įmonėse procesus ir derėtis su logistikos klientais dėl kainų“, – pridūrė jis.
Spragos įstatyme
DSLV teigimu, trečiojo kelių rinkliavų reglamentą pakeitusio akto turinys turi tam tikrų spragų. Koalicijos sutartyje nėra numatyta išimtis nuo kelių transporto mokesčių atleisti esant kombinuotam transportui. Įstatyme taip pat trūksta nuolaidų sistemos alternatyviems degalams.
„Juk HVO100, bio-SGD ir bio-CNG naudojimas kelių transporto sektoriuje galėtų padėti sumažinti CO2 emisiją jau dabar, kol rinkoje visiškai įsitvirtins elektriniai ir vandeniliniai sunkvežimiai“, – pasakė organizacija.
CO2 subsidijos padidins infliaciją
Kita Vokietijos vežėjų organizacija BGL taip pat aštriai sukritikavo Kelių rinkliavos įstatymo pakeitimo projektą.
„Mokesčiai už CO2 emisijas yra veiksnys, skatinantis infliaciją, prisidengiant klimato gelbėjimu“ – teigė sąjunga.
Asociacija, kaip ir DSLV, griežtai atmeta praktinį rinkliavos padvigubinimą dėl to, kad neturi jokio poveikio aplinkai, o galutiniam vartotojui drastiškai išauga kainos. Galiausiai būtent vartotojai turės sumokėti 7,62 mlrd. Eur per metus, ir kaip tik tuo metu, kai infliacija yra labai didelė. “Mainais į nieką” – teigia BGL.
“BGL griežtai atmeta šį projektą. Geriau būtų nuo 2025 metų palaipsniui įvesti CO2 emisijos mokestį, kaip jau siūlė BGL. Vyriausybės, taigi ir visos politikos, patikimumą lemia sunkiai įgyvendinamos priemonės“, – komentavo Dirkas Engelhardtas, BGL valdybos atstovas.