Ekspertų manymu, tai nėra aktualu vien didžiosioms įmonėms – nauji tvarumo reikalavimai mažesnes bendroves palies netiesiogiai. Jos privalės skaičiuoti savo išmetamą CO2 kiekį ir, ekspertų manymu, jau dabar turi pradėti galvoti apie tvarumo reikalavimus, kitu atveju tai gali daryti įtaką jų galimybei skolintis ir gauti užsakymų iš didžiųjų klientų. Apie tai Transporto inovacijų asociacijos (TIA) „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ renginyje kalbėjo ekspertai.
Iki 2050 m. transporto sektorius turėtų sumažinti savo CO2 emisiją 90 proc. 2025 m. transporto sektorius, įskaitant ir pervežimą keliais, turėtų sumažinti 15 proc., o 2030 m. – 30 proc.
Pagal 2022 m. pabaigoje patvirtintą Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (ĮITTD), netrukus bus reikalaujama, kad jos skelbtų išsamią informaciją apie tvarumo aspektus. Taip bus padidinta įmonių atskaitomybė, užkirstas kelias skirtingų tvarumo standartų taikymui ir palengvintas perėjimas prie tvarios ekonomikos.
Įmonės turės būti pasirengusios rinkti ir teikti ataskaitas apie platesnį tvarumo rodiklių spektrą, o kad atitiktų naujuosius standartus, joms gali tekti investuoti į naujas duomenų valdymo sistemas. Tai reiškia, kad bendrovės turės pranešti, kokį poveikį jų verslo modelis daro jų tvarumui ir kokią įtaką jų veiklai turi išorės tvarumo veiksniai (pavyzdžiui, klimato kaita ar žmogaus teisių klausimai). Tai padės investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams priimti informacija pagrįstus sprendimus tvarumo klausimais.
Direktyva bus taikoma etapais. Pirmosios – nuo 2025 m. – turės teikti didelės biržinės bendrovės, kurios turi daugiau nei 500 darbuotojų. Ataskaitos bus teikiamos už 2024 metus. Po metų – nuo 2026 m. – ataskaitų teikimo prievolė jau galios vidutinėms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų. Nuo 2027 m. ataskaitas turės teikti į biržos prekybos sąrašą įtrauktos mažos ir vidutinės įmonės (išskyrus labai mažas). Galiausiai, informaciją teikti nuo 2029 m. privalės trečiųjų valstybių įmonės, kurių grynoji apyvarta Europos Sąjungoje viršija 150 mln. eurų.
Reikalavimai palies visus
Ekspertų teigimu, nors iš pradžių šie tvarumo reikalavimai bus taikomi didelėms ir biržos sąrašuose esančioms įmonėms, ilgainiui jie palies visas bendroves. Nuo 2022-ųjų pradžios Europos Sąjungoje įsigaliojo finansų įstaigoms nustatyta taksonomija – tvarios veiklos klasifikavimo sistema. Bankai, pagal numatytus kriterijus, turi peržiūrėti savo paskolų portfelius, pirmenybę teikti verslui, kuris yra apibrėžiamas, kaip tvarus. Šie reikalavimai palies visas besiskolinančias įmones ir verslas bus priverstas ieškot būdų, kaip veikti tvariau. Kitu atveju, tikėtina, bendrovėms ne tik bus sunkiau prisitraukti finansavimą, bet kartu ir gauti paskolą iš banko.
„Jeigu įmonė yra netvari, bankui rizika didėja. Tai reiškia, kad bankas turėdamas didesnę riziką, gali pasakyti, kad jis apskritai nefinansuos verslo, arba sakys, kad skolinimo kaštai gerokai išaugs. Įmonėms svarbu kontroliuoti riziką ir taip užtikrinti akcininkų interesus“, – kalbėjo Karolina Lapinskaitė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė.
Saulius Bakas, investavimo į aplinką, socialinę sritį ir valdymą (ESG) konsultacijų ir duomenų sprendimų įmonės „Viridis sustainability“ direktorius tvirtino, kad bankai yra pasiskelbę savo dekarbonizacijos strategijas, „žalina“ paskolų portfelius.
„Jei įmonės nedarys pokyčių, tikėtina, ateityje bus sunku gauti finansavimą“, – renginyje „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ kalbėjo jis.
Pagal galiojančią taksonomiją, bankai turi pateikti informaciją, kokią investicijų dalį sudaro žaliosios investicijos, kaip jų paskolos prisideda prie aplinkosaugos. Klientai privalės pateikti įvairius tvarumo duomenis apie savo veiklą, o tai paskatins verslus atitikti ESG tvarumo kriterijus. Pavyzdžiui, už 2021 m. paskelbtose Lietuvos bankų ataskaitose matyti, jog kredito įstaigos savo paskolų portfelius vertina per šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prizmę. Tokiu būdu sprendžiama, kiek ir kokius anglies dioksido išmetančius sektorius jie finansuoja bei stengiasi padėti šį pėdsaką sumažinti.
K. Lapinskaitė pabrėžė, kad jau dabar bankai ir kiti instituciniai investuotojai renka šią informaciją bei informuoja, kokių duomenų jiems reikia dabar, o kokių prireiks ateityje.
„Didieji rinkos žaidėjai, lygiai taip pat ir finansų įstaigos, sutartyse nustato tam tikras gaires ir reikalavimus, prie kurių mažesni rinkos žaidėjai turės prisitaikyti“, – aiškino ji.
Jai antrino advokatė Žydrūnė Stuglytė, „TGS Baltic“ Transporto industrijos grupės vadovė, kuri įsitikinusi, kad didžiųjų įmonių prievolė teikti tvarumo ataskaitas tiesiogiai atsilieps mažesnėms bendrovėms. Didžiosios įmonės, kurios turės teikti tvarumo ataskaitas, reikalaus, kad visos tiekimo grandinėje dalyvaujančios įmonės – mažos ir vidutinės – taip pat atitiktų šiuos reikalavimus.
„Mažosios įmonės jau dabar turi pradėti galvoti, kas gali būti aktualu didiesiems klientams ir tam ruoštis“, – sakė ji.
Galimybės didžiajam verslui
Norint užtikrinti, kad visa tiekimo grandinė atitinka tvarumo reikalavimus, tam pasitarnaus skaitmeninės technologijos, kurios po truputį išbandomos didžiuosiuose užsienio prekybos tinkluose, tvirtino „IKI Lietuva“ strategijos vystymo ir tvarumo vadovas Kęstutis Vaškevičius. Tai sudaro galimybę didžiajam verslui stebėti ir vertinti, kokią įtaką jų verslas turi aplinkai, kiek išmetama CO2 emisijų, būti užtikrintiems dėl kilmės šalies ir t.t.
„Ši tendencija po truputį ateina ir į Lietuvą, užsienyje didieji prekybos tinklai su tuo jau pradeda eksperimentuoti“, – nurodė jis.
Ne tik bankinis sektorius, bet ir prekybos tinklai jau dabar stengiasi, kad įvairios tiekimo grandinės dalys imtųsi tvaresnių sprendimų. Anot K. Vaškevičiaus, yra pavyzdžių, kuomet prekybininkai pasiūlo tiekėjams pigesnes banko paskolas, jei šie įsipareigos sumažinti išmetamą CO2 kiekį ar imtis kitų tvarumo priemonių.
„Staiga įvyksta psichologinis šuolis, kaip susieti pomidorą su blokų grandine ir su banko paskolomis. Po truputį judama link to ir tai staiga tampa labai plačia tema“, – kalbėjo jis.
