trans.iNFO

Žieminis dyzelinas ne visada atlaiko stiprų šaltį: perspėjimas vairuotojams

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Artėjant žiemai transporto įmonėms verta patikrinti ne tik transporto priemonių techninę būklę, bet ir naudojamo dyzelino klasę. Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“ perspėja, kad ne visi rinkoje siūlomi degalai vienodai atsparūs šalčiui, o rudenį įsigytos dyzelino atsargos gali tapti problema temperatūrai smarkiai nukritus. Tai ypač aktualu vežėjams, turintiems nuosavas degalų talpyklas.

Už šio teksto stovi žmogus - ne dirbtinis intelektas. Tai medžiaga, visiškai parengta redaktoriaus, pasitelkus jo žinias ir patirtį.

Svarbiausia trumpai:

  • Skirtingų klasių dyzelinas pritaikytas nevienodai žemai temperatūrai – nuo –5 °C iki –32 °C.
  • Transporto įmonėms, kurios degalus perka dideliais kiekiais, kyla rizika žiemą naudoti šalčiui nepritaikytas rudens atsargas.
  • „Future Fuel“ teigimu, kai kurie degalinių tinklai renkasi pigesnių klasių dyzeliną, kuris yra mažiau atsparus stipriems šalčiams.
  • Degalų atsparumą šalčiui lemia ne vien jų sudedamosios dalys, bet ir galutinio mišinio savybės bei tinkamai parinkta klasė.

Žiemą viena iš transporto priemonių eksploatavimo problemų gali tapti dyzelino filtruojamumo praradimas. Temperatūrai krintant degaluose pradeda kristalizuotis parafinai, kurie gali užkimšti kuro filtrą ir sutrikdyti degalų tiekimą varikliui. Tokiu atveju transporto priemonė gali neužsivesti arba jos degalų tiekimo sistema gali pradėti veikti netinkamai.

Anot „Future Fuel“ viceprezidento Jurgio Polujansko, problemų dažnai kyla tuomet, kai žiemą naudojamas vasarinis arba pereinamajam sezonui skirtas dyzelinas.

Vairuotojams svarbu pasirūpinti šalčiams tinkamais degalais. Užėjus šalčiui automobilis gali neužsivesti, o viena dažniausių priežasčių – bake likęs žiemai nepritaikytas vasarinis dyzelinas“, – teigia J. Polujanskas.

Transporto įmonėms ši rizika ypač aktuali dėl didelių degalų pirkimo apimčių. Vežėjai, kurie dyzeliną įsigyja didesniais kiekiais ir laiko nuosavose talpyklose, gali žiemą toliau naudoti rudenį sukauptas atsargas.

Staiga nukritus temperatūrai, tokie degalai gali nebeatitikti eksploatavimo sąlygų, o tai kelia transporto priemonių prastovų ir pristatymo vėlavimų riziką.

Kokį šaltį atlaiko skirtingų klasių dyzelinas?

Vienas svarbiausių dyzelino rodiklių šaltuoju metų laiku yra ribinė filtruojamumo temperatūra (CFPP). Ji nusako temperatūrą, iki kurios degalai turi išlaikyti nustatytas filtravimo savybes. Pagal „Future Fuel“ pateiktus duomenis, skirtingų klasių dyzelinui taikomos tokios ribos:

Dyzelino klasė Ribinė filtruojamumo temperatūra
C klasė (vasarinis) –5 °C
E klasė (pereinamojo sezono) –15 °C
F klasė (žieminis) –20 °C
1 klasės arktinis dyzelinas –26 °C
2 klasės arktinis dyzelinas –32 °C

Šie skirtumai tampa svarbūs staigiai atšalus orams. Pavyzdžiui, jei transporto priemonės bake liko E klasės dyzelino, kurio ribinė filtruojamumo temperatūra yra –15 °C, o lauko temperatūra nukrito iki –25 °C, degalai nebėra pritaikyti tokioms sąlygoms. Vis dėlto vien dyzelino susidrumstimas dar nereiškia, kad jis yra nekokybiškas. Svarbiausia, ar degalai konkrečioje temperatūroje išlaiko būtinas filtravimo savybes.

Pigesnis dyzelinas gali reikšti mažesnį atsparumą šalčiui

„Future Fuel“ atkreipia dėmesį ir į degalinių tinklų pasirinkimą, kokios klasės dyzelinu prekiauti žiemą. Asociacijos teigimu, dalis tiekėjų renkasi pigesnių klasių degalus, kurie yra mažiau atsparūs stipriems šalčiams. Tokį sprendimą gali lemti gamybos sąnaudos ir konkurencija degalų rinkoje.

Palyginti su vasariniu C klasės dyzelinu, 1 klasės arktinis dyzelinas, asociacijos duomenimis, yra keliais centais brangesnis. Transporto sektoriuje, kur degalų sąnaudos sudaro reikšmingą veiklos išlaidų dalį, net nedidelis kainų skirtumas gali turėti įtakos pirkimo sprendimams.

Tačiau renkantis dyzeliną vien pagal kainą svarbu įvertinti ir galimus eksploatavimo sutrikimus. Šalčiui nepritaikyti degalai gali lemti transporto priemonės prastovą, papildomus techninės priežiūros darbus ar vėluojančius pervežimus. Pažymėtina, kad „Future Fuel“ nepateikė konkrečių degalinių tinklų pavadinimų ar nepriklausomų tyrimų rezultatų, kurie leistų įvertinti, kiek plačiai ši praktika paplitusi Lietuvos rinkoje.

Ar biodegalai turi įtakos dyzelino atsparumui šalčiui?

Asociacija pabrėžia, kad dyzelino tinkamumą žiemai lemia galutinio degalų mišinio savybės, o ne vien atskirų jo komponentų kilmė. Šiuolaikinio dyzelino sudėtyje gali būti naudojami ir atsinaujinantys komponentai, įskaitant Lietuvoje iš rapsų gaminamą rapsų metilo esterį (RME) bei hidrintą augalinį aliejų (HVO).

Abu komponentai naudojami ir žieminiams degalams gaminti, tačiau galutinis mišinys turi atitikti nustatytus kokybės ir atsparumo šalčiui reikalavimus.

„Future Fuel“ duomenimis, 2025–2026 m. žiemą apie 40 proc. Lietuvoje parduoto dyzelino sudarė B7 degalai su Lietuvoje pagamintais RME biodegalais. Asociacija teigia, kad nepaisant stiprių šalčių pranešimų apie plačiai paplitusias šių degalų stingimo problemas praktiškai nebuvo.

Svarbiausia yra galutinio degalų mišinio kokybė ir tinkamai parinkta jo klasė“, – pabrėžia J. Polujanskas.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite