Svarbiausia trumpai:
- TEA prognozuoja, kad dyzelino tiekimo įtampa pasaulinėje rinkoje išliks ir 2027 m.
- Per du dešimtmečius ES uždaryta maždaug ketvirtadalis naftos perdirbimo gamyklų, o jų bendri pajėgumai sumažėjo apie 10 proc.
- Europos Komisija siekia padidinti dyzelino ir reaktyvinių degalų gamybą veikiančiose naftos perdirbimo gamyklose.
- METSAF valstybės pagalbos sistema galios iki 2026 m. gruodžio 31 d. Pagal ją valstybės gali kompensuoti iki 70 proc. dėl krizės padidėjusių tinkamų finansuoti degalų išlaidų.
Europos Komisija perspėja: laukia sunki žiema
Už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Danas Jørgensenas apie sudėtingą padėtį perspėjo spalio 28 d. surengtoje spaudos konferencijoje, vykusioje po pirmojo Europos dialogo dėl naftos perdirbimo pramonės susitikimo.
Susitikimui jis pirmininkavo kartu su už gynybą atsakingu Europos Komisijos nariu Andriumi Kubiliumi. Diskusijoje taip pat dalyvavo naftos perdirbimo įmonių, verslo asociacijų ir NATO atstovai.
D. Jørgensenas įspėjo, kad artėjanti žiema bus sudėtinga tiek gyventojams, tiek Europos ekonomikai. Pasak jo, dabartinė energetikos krizė dar kartą atskleidė ES pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo išorinių energijos išteklių tiekėjų.
Vienas svarbiausių pradėto dialogo tikslų – išnaudoti galimybes padidinti degalų, kurių rinkoje labiausiai trūksta, gamybą. Pirmiausia kalbama apie dyzeliną ir reaktyvinius degalus. A. Kubilius pabrėžė ir šių degalų strateginę reikšmę. Jo teigimu, artimiausiais metais Europos gynybos sektorius vis dar bus priklausomas nuo tradicinių iškastinių degalų.
Kodėl Europos dyzelino rinka tapo pažeidžiama?
Europos Komisijos duomenimis, per pastaruosius du dešimtmečius ES buvo uždaryta maždaug ketvirtadalis naftos perdirbimo gamyklų. Bendri perdirbimo pajėgumai sumažėjo apie 10 proc. Dėl to Europa tapo labiau priklausoma nuo importuojamo dyzelino, o pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimai daro didesnį poveikį regiono rinkai.
Spalio 14 d. paskelbtoje Tarptautinės energetikos agentūros naftos rinkos ataskaitoje nurodoma, kad pasaulinė dyzelino rinka ir toliau patiria didelį tiekimo spaudimą.
Rugsėjį pasaulinis dyzelino eksportas buvo maždaug 700 tūkst. barelių per dieną mažesnis nei prieš metus. Tuo pat metu Rusijos ir Artimųjų Rytų eksportas sumažėjo 1,3 mln. barelių per dieną, o kiti tiekėjai šį sumažėjimą kompensavo tik iš dalies.
Padėtį apsunkina ir mažėjančios degalų atsargos. TEA atkreipė dėmesį, kad jos pradėjo mažėti metų laikotarpiu, kai paprastai turėtų būti kaupiamos prieš sezoninius naftos perdirbimo gamyklų priežiūros darbus ir žiemos paklausos piką.
Agentūros vertinimu, dyzelino tiekimo suvaržymai gali išlikti ir 2027 m., net jei naftos perdirbimo apimtys pradėtų atsigauti. Tai nereiškia, kad dyzelino kainos visą šį laikotarpį būtinai didės. Tačiau ribota pasiūla ir sumažėjusios atsargos gali palaikyti kainų svyravimus bei didinti naujų tiekimo sutrikimų poveikį.
Naftos perdirbimo pramonės atstovai jau pateikė pasiūlymų, kaip padidinti veikiančių gamyklų produkcijos apimtį. Europos Komisija ketina juos įvertinti ir kitų metų pradžioje tęsti konsultacijas su sektoriumi. Ilgesnėje perspektyvoje Komisija taip pat siekia sudaryti sąlygas naftos perdirbimo gamykloms pereiti prie biodegalų ir sintetinių degalų gamybos.
Degalų išlaidų kompensavimo sistema galios iki gruodžio 31 d.
Vežėjams svarbi ne tik dyzelino kainų perspektyva, bet ir galimybė gauti valstybės paramą padidėjusioms degalų sąnaudoms kompensuoti. 2026 m. balandžio 29 d. Europos Komisija patvirtino Laikinąją valstybės pagalbos sistemą Artimųjų Rytų krizės atveju (METSAF).
Ji leidžia ES valstybėms narėms teikti tikslinę pagalbą nuo krizės nukentėjusioms žemės ūkio, žvejybos ir transporto sektorių įmonėms, įskaitant kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir tam tikrų jūrų transporto paslaugų teikėjus.
Pagal šią sistemą numatytos dvi pagrindinės degalų išlaidų kompensavimo galimybės:
- Valstybės gali padengti iki 70 proc. dėl krizės padidėjusių degalų išlaidų, jeigu jos nustatomos ir patikrinamos konkrečios pagalbos gavėjos lygmeniu.
- Kaip alternatyva gali būti skiriama iki 50 tūkst. Eur papildomoms degalų išlaidoms kompensuoti. Tokiu atveju išlaidos gali būti apskaičiuojamos ir pagal nustatytus orientacinius rodiklius.
METSAF galios iki 2026 m. gruodžio 31 d., o Europos Komisija kol kas nėra paskelbusi apie jos pratęsimą.
Svarbu tai, kad ši sistema savaime nesuteikia visoms transporto įmonėms teisės į kompensaciją. Konkrečias paramos priemones turi nustatyti valstybės narės, laikydamosi ES valstybės pagalbos taisyklių.
Kai kurios ES šalys jau skyrė šimtus milijonų Eur
Kelios valstybės narės jau pasinaudojo METSAF suteikiamomis galimybėmis. Pavyzdžiui, Europos Komisija patvirtino 54 mln. Eur vertės Liuksemburgo paramos schemą, skirtą kelių ir geležinkelių krovinių vežimo įmonėms.
Pagal ją gali būti kompensuojama iki 70 proc. papildomų degalų išlaidų, patirtų laikotarpiu nuo 2026 m. kovo 1 d. iki gruodžio 31 d. Taip pat patvirtinta 402 mln. Eur vertės Ispanijos paramos schema kelių transporto įmonėms.
Šie pavyzdžiai rodo, kad laikinoji pagalbos sistema jau naudojama transporto sektoriaus finansinei naštai mažinti. Tačiau paramos prieinamumas ir konkrečios sąlygos priklauso nuo kiekvienos valstybės priimtų sprendimų.
Jeigu METSAF nebus pratęsta, pasibaigus jos galiojimo terminui nauja pagalba nebegalės būti teikiama remiantis šia laikina sistema. Vis dėlto tai savaime nereiškia, kad nutrūks anksčiau teisėtai skirtos pagalbos išmokėjimas ar nebegalės būti taikomos kitos ES taisykles atitinkančios paramos priemonės.
Ką dyzelino rinkos prognozės reiškia vežėjams?
Transporto įmonėms 2027 m. pradžia gali būti sudėtinga, jeigu dyzelino kainos išliks aukštos, o laikinos paramos galimybės sumažės. Didžiausią finansinį spaudimą gali patirti vežėjai, kurių sutartyse nėra degalų kainų indeksavimo nuostatų arba galimybės reguliariai perskaičiuoti transporto tarifus.
Tokiais atvejais padidėjusios degalų sąnaudos tiesiogiai mažina pervežimų pelningumą, jeigu jų nepavyksta perkelti į paslaugų kainas.
Todėl transporto bendrovėms verta iš anksto peržiūrėti sutartis su klientais, įvertinti degalų kainų pokyčių riziką ir pasitikrinti, kokios nacionalinės paramos priemonės bus prieinamos metų pabaigoje.
Taip pat svarbu atskirti trumpalaikius kainų svyravimus nuo ilgalaikių tiekimo problemų. Net jei dyzelinas tam tikrais laikotarpiais atpigtų, sumažėję Europos naftos perdirbimo pajėgumai ir priklausomybė nuo importo gali išlikti reikšmingais rizikos veiksniais.
Vežėjams svarbiausia pasirengti scenarijui, kai degalų sąnaudos išliks didelės, o papildoma valstybės parama nebebus užtikrinta. Artimiausi mėnesiai parodys, ar Europos Komisijai ir naftos perdirbimo pramonei pavyks padidinti degalų pasiūlą ir ar ES valstybės turės galimybę toliau remti transporto įmones 2027 m.
