Biodegalų gamintojai siūlo vežėjams grąžinti dalį akcizo

Ginčas dėl biodegalų poveikio kainai

„Future Fuel“ pranešimas paskelbtas reaguojant į, asociacijos teigimu, viešą premjero Mindaugo Sinkevičiaus pareiškimą apie galimus lietuviškų biodegalų ribojimus. Konkretaus siūlomo sprendimo turinys, apimtis ir taikymo terminas pranešime nepateikiami.

Asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad dabartinį dyzelino brangimą lemia pirmiausia išoriniai veiksniai: geopolitiniai konfliktai, naftos perdirbimo sutrikimai ir ribota dyzelino pasiūla tarptautinėse rinkose.

„Future Fuel“ skaičiavimais, į dyzeliną įmaišomų vietinių pirmosios kartos biodegalų indėlis į galutinę kainą sudaro apie 2 centus už litrą, arba mažiau nei 1 proc. kainos degalinėje. Asociacija taip pat teigia, kad tam tikrais laikotarpiais vietiniai biodegalai padeda sušvelninti iškastinio kuro brangimą.

Kartu ji atskirai vertina importuojamą HVO – hidrintą augalinį aliejų, naudojamą kaip dyzelino pakaitalą. Asociacijos duomenimis, šių biodegalų naudojimas galutinę dyzelino kainą padidina maždaug 6,7 cento už litrą.

Šie dydžiai yra gamintojams atstovaujančios asociacijos vertinimai. Pranešime nepateikiama jų skaičiavimo metodika, taikytos kainos ar palyginimo laikotarpis. Todėl vien iš šių duomenų negalima tiksliai nustatyti, kiek konkreti maišymo reikalavimų korekcija pakeistų kainą degalinėse.

Vidaus rinkos pokyčiai galėtų stabdyti gamybą

Pasak „Future Fuel“, Lietuvos biodegalų gamintojai vidaus rinkoje realizuoja apie 60 proc. produkcijos. Asociacija pabrėžia, kad gamyklos dirba nepertraukiamu ciklu, o galimybės ilgą laiką sandėliuoti pagamintus degalus yra ribotos. Todėl net laikinas privalomo maišymo mažinimas ar sustabdymas, jos vertinimu, galėtų priversti įmones stabdyti gamybą.

Vietinių biodegalų ribojimas būtų neatsakingas sprendimas. Vartotojams jis nesuteiktų naudos, tačiau pasekmes pajustų ūkininkai, gamyklų darbuotojai ir jų šeimos. Sumažėjus ar sustojus gamybai, nebeliktų rinkos šimtams tūkstančių tonų Lietuvoje užaugintų grūdų, kiltų grėsmė darbo vietoms ir regionų ekonomikai, o priklausomybė nuo importuojamų naftos produktų tik didėtų. Tai būtų labai didelė kaina už sprendimą, kuris degalų krizės problemos iš esmės neišspręstų“, – sako V. Kisielius.

Asociacijos vadovo teigimu, gamybos sustabdymas ir atnaujinimas pareikalautų papildomų sąnaudų. Įmonių veikla susijusi su žaliavų tiekimo sutartimis, sertifikavimu, logistika ir nuolat vykstančiais technologiniais procesais, todėl pajėgumų atkūrimas nebūtų greitas.

Poveikį pajustų ir žemės ūkis bei biometano gamyba

Asociacijos duomenimis, biodegalų įmonės kasmet iš Lietuvos ūkininkų superka daugiau kaip 600 tūkst. tonų grūdų ir rapsų. Iš šių žaliavų pagaminama apie 300 tūkst. tonų biodegalų.

Gamybos grandinėje taip pat gaunami baltyminiai pašarai ir organinės trąšos, o gamybos liekanos naudojamos biometanui gaminti. Todėl mažesnės biodegalų gamybos poveikis, asociacijos vertinimu, neapsiribotų vien degalų sektoriumi: mažėtų vietinių žaliavų paklausa ir pašarų pasiūla, galėtų didėti importo poreikis.

„Future Fuel“ nurodo, kad jai priklausantys Lietuvos biometano, bioetanolio ir biodyzelino gamintojai 2025–2026 m. investavo 160,5 mln. eurų. Dalis investicijų finansuota Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis. Asociacija šį rodiklį pateikia kaip argumentą, kodėl reguliavimo pokyčiai turėtų būti vertinami atsižvelgiant ir į jau sukurtus gamybos pajėgumus.

Vežėjams siūlo dalinį akcizo grąžinimą

Degalų kainoms mažinti asociacija siūlo dvi alternatyvas. Pirmoji – įšaldyti 2027 m. numatytą CO2 dedamosios didinimą. „Future Fuel“ vertinimu, tai leistų išvengti maždaug 10 centų už litrą papildomo dyzelino pabrangimo kitais metais. Tai būtų būsimo kainos augimo ribojimas, o ne dabartinės kainos sumažinimas.

Antroji priemonė – dalinis akcizo grąžinimas vežėjams. Asociacija teigia, kad toks mechanizmas paskatintų tarptautinius vežėjus daugiau degalų pirkti Lietuvoje, o ne kaimyninėse šalyse. Jos vertinimu, didesni pardavimai galėtų padidinti akcizo ir PVM pajamas valstybės biudžetui.

Tačiau pranešime nenurodoma, kokia akcizo dalis būtų grąžinama, kam mechanizmas būtų taikomas ir kiek jis kainuotų biudžetui. Todėl kol kas tai yra asociacijos siūloma kryptis, kurios konkreti nauda vežėjams priklausytų nuo pasirinkto modelio.

Latvijos pavyzdį pateikia kaip perspėjimą

„Future Fuel“ savo poziciją grindžia ir Latvijos patirtimi. Asociacija primena, kad 2022 m. kaimyninė šalis laikinai sustabdė privalomą biodegalų maišymą, siekdama mažinti kainas vartotojams. Pasak jos, laukto rezultato nepasiekta, o vėliau prie privalomo maišymo grįžta.

Vis dėlto pranešime nepateikiama kainų palyginimo analizė, kuri leistų atskirti šios priemonės poveikį nuo kitų rinkos veiksnių. Latvijos atvejis čia naudojamas kaip asociacijos argumentas prieš ribojimus, o ne kaip išsamiai pagrįstas jų poveikio Lietuvos degalų kainoms vertinimas.