Biometanas vietoj dyzelino: vežėjams skaičiuojamas 10 tūkst. Eur sutaupymas

Išlaidų skirtumas išaugo nuo vieno iki aštuonių centų

LAIEK atnaujintoje bendrųjų transporto priemonės išlaidų analizėje (TCO, angl. Total Cost of Ownership), dyzelinio vilkiko išlaidos vertinamos maždaug 1,03 euro už kilometrą, o biometanu varomo – 0,95 euro. Pritaikius paramą pastarajam įsigyti, jos sumažėtų iki maždaug 0,88 euro už kilometrą.

Konfederacijos teigimu, kovą atliktoje analizėje biometano pranašumas siekė vos vieną centą už kilometrą. Atnaujintuose skaičiavimuose šis skirtumas padidėjo iki maždaug aštuonių centų. LAIEK tai sieja su dyzelino brangimu, biometanui palankia reguliavimo aplinka ir analizėje įvertintais mažesniais kelių rinkliavos „Via Toll“ tarifais biometanu varomam transportui.

Vežėjams šis palyginimas svarbus tuo, kad vertinama visa transporto priemonės naudojimo kaina, o ne vien išlaidos degalams. Į skaičiavimus įtrauktas vilkiko įsigijimas ir finansavimas, degalai, „AdBlue“, kelių mokesčiai, techninė priežiūra ir remontas, draudimas, padangos bei vairuotojo darbo užmokestis.

Kiek būtų sutaupoma per metus?

Pagal LAIEK pasirinktą scenarijų, kai vilkikas per metus nuvažiuoja 120 tūkst. kilometrų, dyzelinės transporto priemonės metinės išlaidos siekia apie 123,1 tūkst. eurų. Biometanu varomo vilkiko – apie 113,4 tūkst. eurų.

Taigi metinis skirtumas sudaro maždaug 9,7 tūkst. eurų. Konfederacijos skaičiavimais, per septynerius metus sutaupymas siektų beveik 67,6 tūkst. eurų.

Atskirai pateikiamas scenarijus su 50 tūkst. eurų parama biometanu varomam sunkvežimiui įsigyti. Tokiu atveju metinis išlaidų skirtumas, palyginti su dyzeliniu vilkiku, išaugtų iki maždaug 17,2 tūkst. eurų, o per septynerius metus viršytų 120 tūkst. eurų.

Vis dėlto tai konkretaus analizės scenarijaus rezultatai, o ne garantuotas sutaupymas kiekvienam vežėjui. Pranešime nepateikiamos visos skaičiavimų prielaidos: pasirinktos degalų kainos ir sąnaudos, lyginamų vilkikų įsigijimo kainos ar finansavimo sąlygos. Taip pat nedetalizuojamos minimos paramos gavimo sąlygos. Todėl įmonei, svarstančiai keisti transporto parką, reikėtų šiuos dydžius perskaičiuoti pagal savo ridą, maršrutus ir veiklos sąnaudas.

Investicijos vertinamos keleriems metams

LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad sprendžiant dėl vilkiko įsigijimo svarbu vertinti ilgesnį laikotarpį.

Verslas sunkvežimį perka ne vieneriems metams – dažnai jis eksploatuojamas 5–7 metus ar dar ilgiau. Todėl svarbu ne tik tai, kiek degalai kainuoja šiandien, bet ir kokia rizika, kad jų kaina toliau augs. Dyzelinas priklauso nuo pasaulinių naftos kainų, geopolitinių krizių ir didėjančio iškastinio kuro apmokestinimo. Biometanas gaminamas Lietuvoje iš vietinių žaliavų, todėl tai yra stabilesnis ir vis konkurencingesnis pasirinkimas“, – teigia LAIEK prezidentas.

Jo vertinimu, biometano naudojimas taip pat gali sumažinti sunkiojo transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 90 proc., palyginti su iškastiniu dyzelinu. Tačiau pranešime šio rodiklio skaičiavimo metodika ir sąlygos nedetalizuojamos.

Gamybos pajėgumai auga, didžioji dalis produkcijos eksportuojama

Biometanas gaminamas iš organinių žaliavų, išvalant biodujas iki gamtinių dujų kokybės. Žaliavomis gali būti mėšlas, srutos, augalinės atliekos, maisto pramonės likučiai, nuotekų dumblas ir biologiškai skaidžios komunalinės atliekos. Gamybos metu susidaręs digestatas gali būti naudojamas kaip organinė trąša.

LAIEK duomenimis, Lietuvoje veikiančios gamyklos per metus galėtų pagaminti apie 500 GWh biometano. Iki 2030 m. gamybą prognozuojama padidinti iki maždaug 1,4 tūkst. GWh. Dabartinis pajėgumų rodiklis savaime neparodo, kiek biometano faktiškai pagaminama.

Konfederacija nurodo, kad didesnė Lietuvoje pagaminamo biometano dalis šiuo metu eksportuojama. Jos vertinimu, platesnis šių degalų naudojimas šalies transporte didintų paklausą vietos gamintojams ir mažintų importuojamo dyzelino poreikį.

Vežėjams svarbi ir pildymo infrastruktūra

Pranešime nurodoma, kad Lietuvoje veikia 16 biometano ir suslėgtų gamtinių dujų pildymo stotelių. LAIEK pateikiamais orientaciniais duomenimis, degalų bakų pripildymas trunka apie 10–12 minučių, o vienu užpildymu sunkvežimis gali nuvažiuoti apie 800 kilometrų. Konkrečių transporto priemonių modelių ir šių rodiklių nustatymo sąlygų konfederacija neįvardija.

Todėl greta išlaidų palyginimo vežėjams aktualus ir praktinis klausimas – ar pildymo stotelės pasiekiamos jų naudojamuose maršrutuose. Bendras stotelių skaičius šalyje dar neatskleidžia, kiek patogu infrastruktūra naudotis konkrečiam transporto parkui.

M. Nagevičiaus teigimu, valstybė yra iškėlusi tikslą biometanu varomų transporto priemonių skaičių Lietuvoje padidinti iki 3,2 tūkst. Jis prognozuoja, kad tokių vilkikų ir autobusų daugės, jei biometanas išlaikys kainos konkurencingumą, plėsis pildymo infrastruktūra ir bus taikomos valstybės paskatos.