Į kelius išvažiuoja autonominiai sunkvežimiai. Ką atneš kelių transporto autonomizavimas?

Nors iki šiol daugiausia visuomenės dėmesio sulaukė autonominių lengvųjų automobilių plėtros planai, tačiau būtent sunkvežimių transporto sektorius sukuria daug daugiau naudos ekonomikai ir vartotojams, ir turi šansą sparčiau plėstis.

Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) duomenimis, pasaulinė logistikos pramonė yra verta beveik 10 trilijonų dolerių ir sudaro 12 proc. pasaulio BVP. Krovinių vežimo keliais dalis logistikos išlaidose siekia 43 proc., t. y. 4,1 trln. dolerių, kai kitų transporto rūšių išlaidos siekia 1,7 trln.

Pasaulinės logistikos išlaidos (mlrd. JAV dol.)

Todėl sunkvežimiai vaidina dominuojantį vaidmenį, ypač Jungtinėse Valstijose, kur jie sudaro 68 proc. sausumos transporto išlaidų. 2019 metais pramonė generavo 792 mlrd. dolerių pajamų. Ypač svarbią vietą užima sunkiasvoriai sunkvežimiai, kurių keliamoji galia (GVWR) yra beveik 15 tonų (vilkikas ir puspriekabė). Didžiausią atstumą jie įveikia automagistralėmis ir greitkeliais, taigi jie yra pagrindinis sprendimų komercializavimo objektas autonominio transporto, t. y. judančio be vairuotojo pagalbos, srityje.

Kaip kelių transporto autonomizavimas gali padėti?

Kelių transporto technologinė transformacija gali išspręsti daugelį problemų, su kuriomis iki šiol teko susidurti, taip pat tas problemas, kurias pati pramonė generuoja:

• nuolat didėjančios sunkvežimių eksploatavimo ir remonto išlaidos, kurios, kaip manoma, siekia 38 proc. per pastaruosius 10 metų bei vairuotojų atlyginimų pakėlimas nuo 0,6 dolerio už mylią iki beveik 0,8 dolerio. (duomenys iš JAV, kur vairuotojų skaičius viršija 8 milijonus asmenų);
• gilėjanti problema dėl vairuotojų trūkumo – 2018 metais Jungtinėse Valstijose paklausa viršijo pasiūlą apie 61 tūkst., o 2023 metais atotrūkis darbo rinkoje viršys 100 tūkst., teigia Amerikos sunkvežimių transporto asociacija (ATA), panaši padėtis yra Europoje, Australijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Kinijoje trūksta 4 milijonų vairuotojų, ES – 150 tūkst.
• galiojantys reglamentai, dėl vairuotojų darbo valandų, žymiai sumažina parko pelningumą ir prailgina pristatymo laiką, o tai daro įtaką daugelio pramonės šakų veikimui – Europoje tai reiškia, kad sunkvežimiai važinėja tik 29 proc. viso laiko – PWC skaičiuoja, kad autonominių transporto priemonių atveju tai būtų mažiausiai 78 proc. laiko;
• transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų – Jungtinėse Valstijose šis sektorius išleidžia net 28 proc. visų ekonomikos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, įskaitant kelių transportą – 23 proc., o Europos Sąjungoje net 27 proc.

Europoje sunkvežimiai keliuose būna tik 29 proc. laiko. Autonominių transporto priemonių atveju tai būtų mažiausiai 78 proc. viso laiko.

Vairuotojų trūkumas JAV

Investicijos į autonominių transporto priemonių sektorių

Nuo 20 metų sunkvežimių pardavimai auga vidutiniškai 3,85 proc. per metus. Pandemija sustabdė šią tendenciją – pernai buvo 1,8 mln. sunkiausių transporto priemonių pirkėjų, o užpernai – 2,4 mln. Tai yra visuotinio karantino ir gamybos sustabdymo rezultatas. Tačiau krovinių gabenimo paklausa tik augs, jau vien dėl elektroninės prekybos plėtros dinamikos – mažmeninės elektroninės prekybos vertė pernai siekė beveik 4,3 trln. dolerių ir išaugo apie 20 proc. kiekvienais metais, o per dvejus metus tai turėtų būti jau 5,9 trln. dolerių – prognozuoja „Statista“.

Iki šiol į autonominių transporto priemonių sektorių buvo investuota daugiau nei 34 mlrd. dolerių. Pagrindiniai sektoriaus žaidėjai yra:

• sunkvežimių gamintojai („Scania“, „MAN“, „Ford“),
• kurjerių paslaugų įmonės („UPS“, „Fedex“),
• elektroninės prekybos gigantai, tokie kaip „Amazon“ ar „Alibaba“,
• technologiniai pionieriai, tokie kaip „Uber“ ir „Tesla“
• ir mažesni startuoliai.

Susiformuoja aljansai kaip pvz., tarp „Daimler“, kuris vykdo savo projektą „Mercedes-Benz Future Truck 2025“, ir „Waymo“ („Google“), taip pat tarp „Volkswagen“ ir Kalifornijos „TuSimple“. Sunkvežimiai su šios įmonės sistemomis jau išbandomi gabenant prekes tarp sandėlių Fenikse, Dalase, Hiustone, El Paso ir San Antonijuje.

Savo ruožtu „Volvo“ įkūrė „Volvo Autonomous Solutions“ verslo padalinį ir kartu su startuoliu „Aurora“, kurio branduolį sudaro buvę „Tesla“, „Google“ ir „Uber“ vadovai, kuria autonominius transporto sprendimus Šiaurės Amerikos rinkai.

Švedijos gamintojas nuo 2018 metų bendradarbiauja taip pat su „Fedex“ įmone. Kita kurjerių bendrovė – „DHL“ – bendradarbiaudama su „NVIDIA“ kuria savo autonominius transporto sprendimus, o „Amazon“ – su „Embark“ iš San Francisko. Verta atkreipti dėmesį į Švedijos subjektą „Einride“ – kartu su „DB Schenker“, beveik nuo dviejų metų jų bandomą autonominį elektrinį sunkvežimį valdo nuotolinis operatorius, kuris vienu metu gali valdyti 10 transporto priemonių.

Kiek kainuoja kelių transporto autonomizavimas?

Technologijų, kurių dėka autonominis važiavimas yra įmanomas, išlaidos yra labai didelės ir gali viršyti dabartines naujo sunkvežimio įsigijimo išlaidas, kurios Jungtinėse Valstijose vidutiniškai siekia 120 tūkst. dolerių.

Manoma, kad suma svyruoja nuo 60 iki 150 tūkst. dolerių, nors pasiekus masto efektą, ji gali žymiai sumažėti. Šią sumą sudaro visų pirma yra įvairių jutiklių rinkiniai, tokie kaip radarai, lidarai, optiškai fiksuojantys judėjimą aplink transporto priemonę, šiluminės kameros, navigacijos sistemos, ultragarso jutikliai, vairuotojo valdymo sistema ir daugelis kitų.

Autonominio sunkvežimių transporto įgyvendinimo etapai

Iš pradžių automobiliai važiuos vilkstinėmis (vadinamasis platooning), susidedančiomis iš kelių vilkikų su puspriekabėmis, kas iš tikrųjų jau šiuo metu vyksta. Tačiau autonominėse transporto priemonėse bus įrengta technologija, leidžianti transporto priemonėms, važiuojančioms nedideliu atstumu nuo vilkstinę vedančios mašinos, daug greičiau, net penkis kartus greičiau, palyginus su dabartinių vairuotojų reakcija, reaguoti į situaciją kelyje. Tai padidins tolygų vairavimą, sumažins degalų ir energijos sąnaudas, sumažins tam tikrų automobilio dalių, pavyzdžiui, stabdžių, susidėvėjimą, o visa tai padės sumažinti visas su transporto priemonės išlaikymu susijusias išlaidas apie 10 proc. Šiuo metu vyksta tokių sprendimų bandymai, kuriuos vykdo pvz., „Embark“, nors kol kas virtualų vairuotoją šiuo metu lydi fizinis.

Netrukus, antrojo įgyvendinimo etapo metu, vairuotojas-žmogus valdys tik pirmos transporto priemonės judėjimą. Vėliau, kai šios technologijos bandymų rezultatai bus teigiamai įvertinti, taip pat ir saugumo požiūriu, kelios transporto priemonės judės visiškai autonomiškai tik automagistralėse ar greitkeliuose, pradedant ir baigiant kursą perdavimo centruose prie išvažiavimų.

Iš ten krovinius perims fiziniai vairuotojai ir gabens toliau vietiniais keliais, o sunkvežimis lauks naujo krovinio. Tai leis dar labiau (apie 9 proc.) sutaupyti sunkvežimių parkų savininkams. Pramonės prognozės rodo, kad po 2025 metų, taip apibrėžtas krovininis transportas su komerciniu pasiūlymu, galės atsirasti keliuose, kuriuose bus tinkama infrastruktūra.

Nuo 2030 metų galima tikėtis įgyvendinimo plačiu mastu, o bendros transporto priemonės išlaikymo ir eksploatavimo išlaidos gali sumažėti net 45 proc. palyginti su dabartiniu lygiu. Tikslų numatomą šio transporto įgyvendinimo tvarkaraštį, atsižvelgiant į JAV geografiją, kur ji greičiausiai pradės veikti Pietvakarių valstijose (pvz., Teksase), „Deloitte“ įmonė pristatė naujame lange.

Sunkvežimių automatizavimui reikalingų elementų pavyzdys

Reglamentai apima autonominius sunkvežimius

Vis daugiau šalių į savo reglamentus įtraukia autonominių transporto priemonių atsiradimą, tačiau kol kas tai daugiausia susiję su bandymų etapu. Jungtinėse Valstijose reglamentai galioja daugiau nei 40 valstijų, vieni reikalauja, kad vairuotojas dalyvautų testuose, kiti – ne.

Šiuo metu Europoje nėra vienodų, suderintų teisės aktų ir licencijavimo procedūros. Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje reikalaujama, kad vairuotojas dalyvautų važiavimo metu, Nyderlanduose ir Švedijoje tai priklauso nuo vietinės valdžios sprendimo.

Galiausiai reikalingi bus daug platesni reglamentai, kurie apimtų daug didesnę suinteresuotųjų šalių grupę. Lieka klausimas, kokiu mastu tai finansiškai apsunkins besiformuojančią pramonę.

Sunkvežimių transporto automatizavimo poveikis

Tiesioginis sunkvežimių transporto automatizavimo poveikis – išlaidų už kiekvieną nuvažiuotą mylią sumažėjimas mažiausiai 30 proc., daugiausia dėl žymiai apribotų darbo ir transporto priemonių eksploatavimo išlaidų.

Prognozuojama, kad iki 2030 metų užimtumas sumažės maždaug 50 proc., tačiau galiausiai dar labiau. Sunkvežimiai galės judėti praktiškai 24 valandas per parą, gerokai padidinant  nuvažiuotą dienos atstumą nuo 600 iki 1200 mylių. Dėl šių veiksnių kelių transportas taps labiau pageidaujamu klientų ir ekspeditorių krovinių gabenimo būdu, ypač tais atvejais, kai yra gabenamos greitai gendančios prekės.

Pasikeitus pristatymo greičiui, pasikeis atsargų valdymo būdas, sandėlio apyvarta paspartės, o sandėlio plotas sumažės, tačiau sandėlio aptarnavimas turės veikti visą parą. Infrastruktūra turės būti pritaikyta autonominio transporto poreikiams (aptarnavimo stotys ir nuotolinė techninė priežiūra, degalų papildymo ar įkrovimo stotelės, tranzito mazgai), atsiras naujų specialybių, susijusių su transporto priemonėse naudojama programine įranga ir duomenų, kuriuos jie generuos, analizavimu. Susiformuos visiškai nauja verslo ekosistema.

Didelės, transporto priemonių su autonominėmis technologijomis, kainos dar labiau paskatins masto ekonomiją ir prives prie pramonės konsolidavimo. Šiandien 84 proc. transporto bendrovių pasaulyje vidutiniškai turi daugiausia šešių transporto priemonių parką. Ekonominės sąlygos privers operatorius suvienyti jėgas, arba perimti mažesnius dalyvius, arba net privers pasitraukti iš transporto pramonės.

Tikėtina, kad kapitalo rinka sukurs instrumentus skirtus investuoti į autonomines transporto priemones instituciniams ir net privatiems investuotojams, tuo labiau, kad tuo pačiu metu vystysis savitarnos miesto autobusų ir autonominių taksi rinka. Po pandemijos didesnė visuomenės dalis palankiau žiūrės į tokio tipo sprendimus.