Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkai pasiekė susitarimą dėl griežtesnių CO2 išmetimo standartų naujoms sunkiasvorėms transporto priemonėms, kurios į ES rinką pateks nuo 2030 m. Reglamente bus nustatyti nauji plataus užmojo CO2 mažinimo tikslai trims galutinėms datoms: 2030, 2035 ir 2040 metai.
„Naujaisiais standartais bus užtikrinta, kad šis kelių transporto sektoriaus segmentas prisidės prie perėjimo prie nulinės taršos judumo ir ES klimato kaitos siekio iki 2030 m. bei klimato neutralumo iki 2050 m. įgyvendinimo“, – tikina Europos Komisija, kuri palankiai įvertino pasiektą susitarimą.
ES Taryba ir Europos Parlamentas nustatė tikslus 2030-2034 m. sumažinti sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį 45 proc., 2035-2039 m. – 65 proc., o nuo 2040 m. – 90 proc. (palyginti su 2019 m. rodikliais).
Reglamento taikymo sritis buvo išplėsta ir dabar standartai bus taikomi beveik visoms sunkiasvorėms transporto priemonėms (įskaitant specializuotas transporto priemones, pavyzdžiui, šiukšliavežes, savivarčius ir betono maišykles nuo 2035 m.), miesto autobusams, tolimojo susisiekimo autobusams ir priekaboms. Taip pat buvo nustatyti atskiri išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai priekaboms (7,5 proc.) ir puspriekabėms (10 proc.) pradedant nuo 2030 m.
Atsižvelgiant į 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio klimato kaitai palankius tikslus, Komisijos siūlomi tikslai buvo išlaikyti:
- 2030 -45 proc.,
- 2035 -65 proc.,
- 2040 -90 proc.
2025 m. jau numatomos dabartinės taisyklės (anksčiau buvo numatyta jas sumažinti 15 proc.).
Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turi oficialiai patvirtinti susitarimą. Kai šis procesas bus baigtas, naujosios taisyklės bus paskelbtos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pradės galioti.
Trūksta sąlygų šiam tikslui įgyvendinti
„Įstatymų leidėjai pasiekė susitarimą, kuriuo nustatomi ambicingiausi pasaulyje sunkvežimių ir autobusų išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai.“ – Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) komentuoja susitarimą.
Sunkvežimių ir autobusų gamintojai visapusiškai remia plataus užmojo anglies dioksido išmetimo mažinimo programą. Tačiau ACEA pabrėžia, kad „sutartas išmetamųjų teršalų ribinių verčių įvedimo tvarkaraštis tebėra labai sudėtingas, nes nėra būtinų sąlygų joms įgyvendinti“.
„Elektros įkrovimo ir vandenilio degalų papildymo infrastruktūra, išsamios anglies dioksido kainodaros sistemos ir svarbios paramos priemonės, leidžiančios vežėjams greitai investuoti: be nulinės taršos transporto priemonių, tai yra pagrindiniai greito sunkiojo transporto sektoriaus anglies dioksido išmetimo mažinimo elementai“, – pabrėžė ACEA generalinė direktorė Sigrid de Vries.
„Negalime ir toliau drąsiai kelti ambicingų tikslų transporto priemonių gamintojams ir tikėtis, kad jie bus greitai ir veiksmingai įgyvendinti. Nesukūrus sistemos, kuri padidintų nulinės taršos modelių paklausą, bus neįmanoma pasiekti tikslų, ypač per numatytą laikotarpį“, – teigia jis.
ACEA pažymi, kad norint pasiekti tikslus, iki 2030 m. keliuose turės važinėti daugiau kaip 400 tūkst. akumuliatorinių elektrinių ir vandenilinių transporto priemonių, ir ne mažiau kaip trečdalis visų naujai registruojamų transporto priemonių turi būti nulinės taršos modeliai. Kad tai taptų įmanoma, reikia 50 tūkst. tinkamų įkrovimo stotelių (dauguma jų – megavatinės įkrovimo sistemos) ir bent 700 vandenilio papildymo stotelių. Todėl sunkiųjų transporto priemonių anglies dioksido išmetimo mažinimui reikalingos yra bendros įvairių transporto ekosistemos suinteresuotųjų šalių pastangos.
„Investuodami į serijinę nulinės taršos sunkvežimių ir autobusų gamybą ir ją didindami, atliekame savo vaidmenį, tačiau priklausome nuo mūsų klientų gebėjimo investuoti į naujas transporto priemones ir jas eksploatuoti, kad pakeistume senesnius modelius, kurie šiuo metu važinėja Europos keliais.“ – pridūrė de Vries.
Pasak „Transport & Environment“ transporto skyriaus vadovo Fedoro Unterlohnerio, ES aiškiai nurodo sunkvežimių gamintojams, kad beveik visos jų transporto priemonės turės būti nulinės emisijos.
„Europos gamintojai turi aiškią kryptį didinti elektrinių ir vandenilinių platformų gamybą ir turi būti pasirengę mesti iššūkį „Tesla“ ir Kinijos konkurentams“, – pažymėjo F. Unterlohneris.