Projektas pradėtas 2022 m. birželio 31 d. – liepos 1 d., suorganizavus tarptautinę konferenciją ,,Efektyvesnis darbo teisės taikymas transporto sektoriuje: ko galime pasimokyti iš Norvegijos?“ LR Seime. Jos metu pripažinta, kad Lietuvoje vis dar trūksta palaikymo darbuotojams. LPSA pirmininkas Audrius Cuzanauskas apgailestavo, kad Lietuvoje stinga socialinio teisingumo. Anot jo, gausu LR darbo kodekso pažeidimų, darbuotojai apgaudinėjami, paplitę žodiniai susitarimai, išnaudojimas, prastos darbo sąlygos, todėl gausu darbuotojų skundų.
Daug įmonių nemoka net minimalaus darbo užmokesčio, nepagrįstai daro išskaitas iš atlyginimų, manipuliuoja darbo migrantais iš trečiųjų šalių. Tai itin paplitę transporto ir statybų sektoriuose. Ar normalu, kad darbuotojai turi prisiteisti savo atlyginimą?“ – klausė A. Cuzanauskas.
Konferencijos metu jis taip pat kalbėjo apie problemas dėl NPD taikymo: ,,Tai sritis, kur manipuliuojama darbuotojais: įmonės sutaupo, tačiau netenka darbuotojai ir valstybė“.
LPSA atstovas dėkojo Valstybinei darbo inspekcijai, kad ši atkreipia dėmesį į profesinių sąjungų siūlymus ir pamažu imasi pokyčių, džiaugėsi, kad darbo santykiuose atsisakyta grynųjų pinigų, kvietė atsakingas institucijoms ne tik aptarinėti problemas, bet ir ryžtingiau veikti.
LPSA nuotr.
Turime surinkę labai daug informacijos, kurią būtų galima naudoti atliekant tyrimus, priimant sprendimus“, – kvietė bendradarbiauti A. Cuzanauskas.
Apie pažeidimų gausą transporto sektoriuje tąkart patvirtino ir Valstybinės darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) suskaičiavo, kad 2021 metais atlikta apie 650 patikrinimų transporto sektoriaus įmonėse, daugiau kaip pusėje jų rasta pažeidimų, dažniausiai – dėl darbų saugos.
Į konferenciją į Vilnių atvykęs Norvegijos darbo inspekcijos atstovas Morten Lien pabrėžė, kad Norvegijos darbo inspekcija glaudžiai bendradarbiauja su profesinėmis sąjungomis konsensuso pagrindu, o bendradarbiaujant svarbiausia – pasitikėjimas.
Jeigu jo nėra, reikia kalbėti, kodėl jo nėra ir kaip jį atkurti“, – teigė M. Lien. Jis apgailestavo, kad Norvegijoje nepakanka patikrinimų, 2021-aisiais jų atlikta per 5000.
Anot Norvegijos profesinės sąjungos „Yrkestrafikkforbundet“ atstovo Tor Arne Korsmoe, profesinė sąjunga gerai sutaria su vietos darbo inspekcija ir problemas sprendžia kartu. Kaip Lietuvoje, taip ir Norvegijoje, susiduriama su dokumentų, ypač darbo sutarčių, klastojimu, siekiama spręsti socialinio dempingo problemas. Pažymėtina, kad Norvegijos viešųjų kelių administracija nuo 2016 m. turi atskirą savarankiškai veikiantį skyrių, susitelkusį į kovą su nusikalstamumu keliuose.
Siekiant perimti projekto partnerių iš Norvegijos žinias ir patirtį, kuriant orius, pasitikėjimu grįstus darbo santykius, ginant darbuotojų teises bei interesus, 2022 m. lapkričio mėn. suorganizuotas susitikimas Osle. Jo metu LPSA, Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai diskutavo su Norvegijos valstybinės darbo inspekcijos, profesinių sąjungų konfederacijos, savivaldybių sąjungos, darbdavių asociacijos, viešųjų kelių administracijos atstovais.
Norvegai dalijosi patirtimi apie tarpsektorinį bendradarbiavimą, pasakojo, su kokiais iššūkiais susiduriama transporto sektoriuje ir kaip siekiama juos įveikti. Daug dėmesio buvo skirta socialinio dempingo, kabotažo, Mobilumo paketo įgyvendinimo klausimams, aptartas per visą Europą nuskambėjęs Lietuvos kapitalo pervežimų įmonės „Vlantana Norge“ atvejis.
Išanalizavęs norvegų patirtį, LPSA sukvietė Lietuvos valstybės institucijų atstovus į apskritojo stalo diskusijas, kurių metu aptarė tolesnio bendradarbiavimo principus ir galimybes. Prie apskritojo stalo sėdo LR Seimo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Socialinių reikalų ir darbo ministerijų, Valstybinės darbo inspekcijos, Migracijos departamento, Užimtumo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), SODROS, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Generalinės prokuratūros, LR kriminalinės policijos biuro, LR generalinės prokuratūros, Valstybinės ligonių kasos, Lietuvos transporto saugos administracijos ir LPSA atstovai. Diskusijose paaiškėjo, kad Lietuvoje vis dar stinga glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo, informacijos mainų ir proaktyvaus veikimo.
LPSA nuotr.
Iš Lietuvos transporto sektoriuje dirbančių darbuotojų girdime apie darbdavių sukčiavimą išmokant atlyginimus, skaičiuojant dienpinigius, išskaičiuojant žalas, fiksuojant neapmokamas atostogas ir kt.“, – diskusijose kalbėjo LPSA pirmininkas A. Cuzanauskas.
Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkė Rita Kairienė atkreipė dėmesį, kad dėl šių finansinių nusikaltimų nukenčia ne tik darbuotojai, bet ir mūsų valstybės biudžetas.
Kaip vienoje diskusijų pažymėjo VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, VMI tiria transporto sektoriaus įmonių finansinius nusikaltimus, tačiau svarbu aiškintis ne atskirus atvejus, bet žvelgti į jų visumą. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Ikiteisminio tyrimo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas Deividas Masionis skatino darbuotojus labiau domėtis savo teisėmis, netylėti ir kreiptis į atsakingas institucijas, to paties mokyti ir darbo migrantus.
2022 metų statistika liūdina. SODROS duomenimis, 2022 m. transporto ir saugojimo darbo sektoriuje nedraudiminių dienų skaičius siekė 4 484 354, iš jų 3 291 719 sudarė nemokamos atostogos ir neatvykimas į darbą administracijos leidimu. 2022 m. VDI nustatė 128 nelegalaus, nedeklaruoto darbo ir įdarbinimo nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos atvejus, taip pat 604 asmenis, dirbusius nelegaliai, nedeklaruotą darbą ir įdarbintus nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos.
Įgyvendinant projektą, 2024 m. vasario–kovo mėn., taip pat suorganizuotos informacinės kampanijos Marijampolėje ir Alytuje. Jų metu valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių atstovai aptarė, kaip užtikrinamos darbuotojų teisės, kokie dažniausi jų pažeidimai, kodėl būtina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir aktyvinti prevencines veiklas.
LPSA nuotr.
Susitikimų metu daug dėmesio skirta darbo migrantų problemoms, nes, kaip pažymėjo LPSA pirmininkas A. Cuzanauskas, Lietuvoje itin didelę dalį tolimųjų reisų vairuotojų sudaro darbo migrantai iš Ukrainos, Baltarusijos, Kirgizijos, Uzbekijos, Tadžikijos ir kitų trečiųjų šalių. Dėl menko informacinio, socialinio ir teisinio raštingumo, skaitmeninės atskirties, kalbos barjero, taip pat būdami finansiškai pažeidžiami, jie itin dažnai atsiduria nesąžiningų darbdavių pinklėse.
Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros docentas, sociologas dr. Remigijus Civinskas, remdamasis tyrimo apie darbo migrantų integraciją į Lietuvos darbo rinką rezultatais, įvardijo įvairias problemas, su kuriomis susiduria darbuotojai iš užsienio. Viena pagrindinių – darbuotojų psichinė sveikata, kurią lemia kultūrinis šokas, diskriminacija ir sunkios darbo sąlygos.
Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojais dažniausiai dirba darbo migrantai iš trečiųjų šalių, o lietuviai mieliau renkasi Norvegiją dėl didesnio atlyginimo, geresnių darbo sąlygų. Siekiant pokyčių mūsų šalyje, būtina stiprinti bendradarbiavimą su partneriais Norvegijoje, perimti jų sukauptas žinias ir patirtį, keičiant darbuotojų ir darbdavių darbo santykius, užtikrinant orias darbo sąlygas, stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Įgyvendinant projektą „Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas, siekiant efektyviau vykdyti darbo teisės įstatymus ir stiprinti kovą su nusikalstama veika, susijusia su darbo santykiais transporto sektoriuje“ nuveikta daug reikšmingų darbų, užmegzti ir sustiprinti svarbūs ryšiai, padėti pamatai būsimiems bendriems darbams siekiant proveržio užtikrinant Lietuvos transporto sektorius darbuotojų teises.
Projektą, kurį LPSA vykdė kartu su partneriais – Norvegijos profesine sąjunga „Yrkestrafikkforbundet“, Norvegijos viešųjų kelių administracija, Norvegijos darbo inspekcija, Lietuvos transporto saugos administracija, Lietuvos valstybine darbo inspekcija, VšĮ „Socialinis architektas“ bei Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, finansavo Norvegijos agentūra „Innovation Norway“ pagal 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Socialinis dialogas – orus darbas“.
