Tikimasi, kad šis reglamentas leis kelių transporto sektoriui gerokai sumažinti anglies dioksido išmetimą. Be to, jis yra svarbi “Fit for 55” strategijos dalis, kuria siekiama iki 2030 m. sumažinti ES išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 proc., o iki 2050 m. pasiekti, kad ES klimatas būtų visiškai neutralus.
Ambicingi AFIR tikslai:
Pagrindiniai tikslai, kuriuos AFIR numato pasiekti:
- Iki 2025 m. svarbiausiuose ES transporto koridoriuose, esančiuose transeuropiniame transporto tinkle (TEN-T), kas 60 km turi būti įrengtos bent 150 kW galios greitojo įkrovimo stotelės lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams.
- Kas 60 km TEN-T pagrindiniame tinkle ir kas 100 km platesniame visuotiniame TEN-T tinkle turi būti įrengtos ne mažiau kaip 350 kW galios sunkvežimių įkrovimo stotelės. Šis procesas prasidės 2025 m. ir turi būti baigtas iki 2030 m.
- Iki 2030 m. visuose miestų mazguose ir kas 200 km TEN-T pagrindiniame tinkle turi būti įrengtos vandenilio degalinės, skirtos tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkvežimiams.
- Įkrovimo ir degalų papildymo punktuose elektrinių ar vandenilinių transporto priemonių naudotojai galės atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis be abonemento poreikio. Be to, kainos turi būti nurodomos skaidriai.
- Įkrovimo ar degalų papildymo punktų operatoriai privalo teikti naudotojams išsamią elektroninę informaciją apie punktų prieinamumą, laukimo laiką ir kainas degalinėse.
Sunkvežimių įkrovimo perspektyvos Lietuvoje
2023 m. Vilniuje vykstančiame Transporto inovacijų forume „Scania Group“ įkrovimo strategijos ir verslo vystymo padalinio vadovas Joachimas Skoogbergas sakė, kad netrukus elektros energijos sprendimai kaštų atžvilgiu susilygins su tradicinio transporto ekosistema. Šio pokyčio priešakyje stovi tiek valstybės, tiek regiono institucijos, tiek patys gamintojai. Jis pažymėjo, kad elektrifikacija gamintojams atveria visiškai naują erą su gausybe iššūkių.
Svarbu, kad viešosiose vietose sustojusi transporto priemonė visuomet galėtų įsikrauti, o ne tuščiai lauktų. Dar svarbesnis transporto parkų įrangos klausimas, nes ten bus vykdoma 75–85 proc. įkrovimų, kai sunkvežimiai stovės pernakt. Tam būtina technologija, leidžianti stebėti ir kontroliuoti visus šiuos procesus. Tik taip klientai galės pasitikėti naujomis technologijomis ir patikėti, kad mes laikomės savo pažado suteikti tokią transporto priemonę, kuri bus paruošta darbui kiekvieną dieną“, – pasakė J. Skoogbergas.
Pagal paskirtį, elektrifikuojamas sunkusis transportas skirstomas į tris grupes:
1. įveikiantis iki 300 km,
2. įveikiantis iki 600 km
3. ir tolimųjų reisų sunkvežimiai.
Baltijos šalyse dėl trumpesnių atstumų didesnį dėmesį skiriama pirmiesiems dviem segmentams.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sakė, kad netrukus visos ES valstybės, įskaitant Lietuvą, privalės įtraukti Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamento tikslus į savo įstatymus. Lietuva į įkrovimo infrastruktūrą investuos 88 mln. Eur.
Ką reikia padaryti – jau nuspręsta, tad dėl to nebeliko jokių diskusijų. Kokia turi būti įkrovimo stotelių galia, kokie atstumai tarp jų transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) keliuose – visa tai jau yra reglamentuota. Dabar sprendžiami tik įgyvendinimo klausimai: skelbiami viešieji infrastruktūros įrengimo konkursai ir panašiai“, – komentavo viceministrė.
„Traton“ su „Daimler Truck“ ir „Volvo Group“, investuodami po 500 mln. Eur, sutarė įrengti ir eksploatuoti didelio našumo viešąjį įkrovimo tinklą, skirtą baterijose kaupiama elektros energija varomiems sunkiasvoriams tolimųjų reisų sunkvežimiams ir autobusams visoje Europoje. Iš viso planuojama įrengti bent 1,7 tūkst. stotelių, kurioms bus perkama tik žalioji elektros energija.
Bendradarbiavimas: Agneška Velgus